TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Ekspedicija : Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus kelias po 150 metų

2007 02 07 0:00

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tarp akademinės visuomenės atstovų, žygeivių, aplinkosaugininkų sklandė idėja pakartoti nepaprastą Konstantino Tiškevičiaus ekspediciją Nerimi. Pagaliau ši idėja bus įgyvendinta.

Konstantinas Tiškevičius savo veikaluose negailėjo gražiausių žodžių lietuvių tautai, jos kalbai ir kultūrai. Jis buvo aktyvus visuomenininkas, įvairių draugijų ir komisijų Lietuvoje, Europos archeologijos draugijų narys. Paskelbęs darbų apie archeologiją, meno ir kultūros paminklus, jis vis dar jautėsi neatlikęs šiame gyvenime jam skirtos misijos.

Ne Misisipe ir Dunojumi, o Tėvynės upe

"Upių krantai būdavo pirmiausia vieta, kurioje žmonių giminė įleisdavo savo šaknis, steigdavo savo pirmykštes sodybas, o gausėjant žmonių, nedrąsiai ir iš lėto toldama nuo kranto, drįsdavo stumtis gilyn į kraštą. Taigi upių krantai turi būti mums šventas paminklas, nes mūsų sentėviai čia pirmą žengė žingsnį, jų krantuose vargais negalais ėmėsi ugdyti Tėvynės gyvenimą, čia pradėjo šiaip taip formuoti visuomeninius santykius, ir jie, labai išsiplėtoję, išsišakoję, tapo didžios tautos jungiamąja jėga. Čia pagaliau žemė, ta tikroji mūsų motina, kuri priėmė į savo glėbį mūsų senolių palaikus, tapo mums brangi Tėvynė, tiek kartų mūsų kančiomis ir krauju išpirkta", - dėstė jis savo mintis po 1857 metų kelionės Neries upe.

Apgailestaudamas priminė, jog daug kas yra plaukęs Misisipe, Elbe, Dunojaus ir kitomis upėmis, tačiau niekas "nėra perplaukęs nė vienos savo upės, rinkęs jos veikalų paminklų, nepagerbė aprašymu jos krantų. Todėl keliautojas, plaukdamas šia ar kuria kita Tėvynės upe, neturėdamas iš ko praeities pasimokyti, tenkinsis kokia nors pasakėle. Visiškai nieko nežinodamas, kas iš ko, grįš iš tos kelionės nepatenkintas, ničnieko nesužinojęs apie savo šalį, nes ir sužinoti nėra iš ko. Todėl mes daromės abejingi ir visiškai nebesirūpiname savo dalykais, nors ir tokiais artimais tauriai žmogaus širdžiai." Atrodo, kad šie žodžiai buvo pasakyti ne prieš 150 metų, o šiandien...

Laivais ir valtimis

Tiškevičiaus kelionė Neries upe nebuvo paprasta išvyka. Kelionę jis pradėjo 1857 metų gegužės 28 dieną (naujuoju stiliumi - birželio 9 dieną) prie Neries ištakų netoli Šilėnų. Turėjo tikslą išmatuoti Nerį, nupiešti jos smulkų žemėlapį nuo pat ištakų, aprašyti ir nupiešti būdingiausius ir gražiausius pakrantės vaizdus, aplankyti Neries krantuose gyvenančius žmones, užrašyti gyvenamųjų vietų pavadinimus, padavimus, tautosaką.

Tarp ekspedicijos narių buvo dailininkas Marcelinas Januševičius, braižytojas Jurgis Šantira. Turėjo ekspedicija ir nedidelį techninį personalą. Svarbus vaidmuo teko septyniasdešimties metų locmanui Vasiliui Buslavskiui-Sapiežkai, vadintam Dėdule.

Birželio 5 dieną (naujuoju stiliumi birželio 17 dieną) kelionę iš Akmenio pradėjo penkiais giliavandeniais laivais, tačiau netrukus buvo priverstas ją tęsti plokščiadugnėmis valtimis, vadinamosiomis laibomis. Per šiek tiek daugiau kaip mėnesį Tiškevičiaus ekspedicija įveikė visą Nerį (nuo ištakų iki jos žiočių Kaune).

Romantikų misija

Tiškevičius pirmasis iš mokslo pasaulio atstovų išmatavo ir aprašė Neries aukštupį (aukštupyje Neris vadinama Vilija), parengė jo žemėlapį ir didžiausių visos upės rėvų (jų priskaičiuota dvylika) atlasą. Šie ekspedicijos dokumentai nebuvo išspausdinti, bet išliko Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Ekspedicijos dienoraštį, užrašus ir tyrimų rezultatus Tiškevičiaus šeima, pirmiausia žmona Paulina, sudėjo į vieną rankraštį. Pamatyti savo gyvenimo knygos grafas nebespėjo. Ji buvo išleista istoriko ir rašytojo Juozapo Ignoto Kraševskio pastangomis ir lėšomis Vokietijoje, Drezdene, 1871 metais.

Reikėtų priminti, kad Kraševskis, kilęs iš Gardino gubernijos, iki 1831 metų sukilimo mokėsi Vilniaus universitete (kaip, beje, ir Tiškevičius, tik keleriais metais vėliau). 1831 metais jis buvo suimtas ir daugiau kaip metus kalintas. Paleistas kelerius metus dar gyveno Vilniuje, o vėliau - Volynėje, Varšuvoje, Drezdene.

Tiškevičių ir Kraševskį, abu romantikus, siejo bendras požiūris į praeitį, istoriją ir darbą, kurį jie suvokė kaip savo pašaukimą ir likimą. Sprendžiant iš Tiškevičiaus žodžių, kiekvienas, nors truputėlį turintis jėgų, "privalo Tėvynės meilės vardu mokslo labui paaukoti savo dalelę".

Lenkų kalba parašytas Tiškevičiaus veikalas "Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo akimis" Vytauto Budos buvo išverstas į lietuvių kalbą ir 1992 metais išleistas. Tai XIX a. Lietuvos istoriografijoje lygių sau neturintis kelionės dienoraštis, visos Europos mokslo istorijos klasika, paminklas Neries pakrantėse gyvenusioms ir gyvenančioms tautoms.

Susibūrė entuziastai

Pakartoti grafo Tiškevičiaus ekspediciją norėjo ne vienas tyrėjas. Po ekspedicijos praėjus 75 metams, hidrologas profesorius Steponas Kolupaila pirmasis Lietuvos spaudoje plačiai aprašė Tiškevičiaus ekspediciją. "Naujojoje Romuvoje" (1932 m., Nr.42) jis rašė, jog vasarą buvo "nepastebėtas vienas reikšmingas jubiliejus - 75 metai nuo nepaprastos hidrografinės ekspedicijos Lietuvos upei tirti".

Pastaraisiais metais ekspedicijos idėja buvo aptarinėta Neries regioninio parko direkcijoje ir Vilniaus miesto Žvėryno mikrorajono bendruomenėje. Artėjant jubiliejiniams metams šios idėjos entuziastai susibūrė į vieną organizacinę grupę. 2006 metų lapkričio 3 dieną buvo įkurta Jubiliejinė koordinacinė taryba ekspedicijai surengti. Joje dirba keli ne vyriausybinių organizacijų atstovai ir pavieniai asmenys.

Panašus visuomenės atstovų organizacinis komitetas ekspedicijai rengti 2006 metais buvo įkurtas ir prie Vileikos kraštotyros muziejaus Baltarusijoje.

Tyrimai ir susitikimai

Ekspedicijos "Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus kelias po 150 metų" tikslas yra ne tik priminti Lietuvos ir Baltarusijos gyventojams grafo Tiškevičiaus nuopelnus abiejų tautų kultūrai ir mokslui, bet ir atkreipti dėmesį į šias tautas siejančią upę, jos ekologinę būklę, pakrantes, vandens išteklių naudojimą. Bus atliekami istoriniai, etnografiniai, geografiniai tyrimai, organizuojami susitikimai su vietos gyventojais ir valdžios atstovais. Sukauptą medžiagą, mokslinius tyrimus ir ekspedicijos dienoraštį numatoma paskelbti atskira knyga.

Pasirengimas ekspedicijai reikalauja daug jėgų ir laiko. Jubiliejinė koordinacinė taryba yra pasirengusi kiekvieną mėnesį organizuoti susitikimus su vilniečiais. Visi, kas nori ir gali, kviečiami prisidėti prie ekspedicijos rengimo darbų. Norime, kad tai būtų ne paprasta kelionė, o visus mus, krašto mylėtojus, vienijantis įvykis, pilietiškumo akcija. Kiekvienas jos dalyvis galėtų savęs paklausti: "Ką galiu šiandien padaryti, kad mano Tėvynė būtų švaresnė, gražesnė ir laimingesnė?"


"Lietuvos žinios", dalyvaudamos šioje akcijoje, spausdins straipsnių apie Neries upę, jos pakrančių gamtos ir kultūros paveldą, o ekspedicijos metu spausdins ir kelionės dienoraštį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"