TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Elena Karnauskaitė. "Užpustomi"

2013 10 11 11:45

Elena Karnauskaitė – poetė, eseistė, pedagogė, gyvenanti ir kurianti pajūryje, šiemet išleido jau šeštąjį eilėraščių rinkinį „Užpustomi“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Pasak rašytojo Gintaro Grajausko, Elena Karnauskaitė rašo iš gyvenimo – rašydama nepozuoja, negrąžo rankų, nedemonstruoja žaizdų. Kai gerai žinai, ką sakai, nėra ko rėkauti. Toks yra ir naujas eilėraščių rinkinys – ramus, tvirtas, iš savęs išrašytas.

Rinkinyje „Užpustomi“ svarbus bėgančio laiko pojūtis. Poetinis pasaulis skleidžiasi ne tik įprastiniame praeities – dabarties – ateities tekėjime, bet ir vertikalėmis – amžinybės fone, jūros artumoje. Todėl galbūt apie šį Elenos Karnauskaitės rinkinį rašiusiam Gintarui Grajauskui pirmoji kilusi asociacija buvo apie smėlį: „Užpustomi“ – kažkodėl visai ne sniegas, ne žiemos anestezija. Veikiau amžinos vienišiaus dykros, veikiau smėlis – lėtas ir nepermaldaujamas, keliaujantis drauge su mėginančiu pereiti savąją dykumą. Skaitant Elenos „Užpustomus“, aišku: jai yra tekę pastovėti po pačiu šito milžiniško smėlio laikrodžio kakleliu. Ir todėl tai eilėraščiai, kurie kalba – apie žmogų, kuris juos parašė, ir apie žmogų, kuris juos skaito. Tai bene geriausia, ko iš eilėraščių galime laukti“.

Sociologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Artūras Tereškinas Elenos Karnauskaitės eilėraščius vertina kaip refleksyvius kultūros tekstus, klausiančius esminių dabarties klausimų: koks yra gyventinas moters gyvenimas? Ko ilgėtis tada, kai visko trūksta – ir laiko, ir meilės, ir didelių miestų, ir ateities? Kaip išgyventi kasdienybę, kurioje vis mažiau vietos vaizduotei ir fantazijai? Šioje knygoje apie visa tai ir dar daugiau – savitai, netikėtai, skirtingai.

E.Karnauskaitė (g. 1964) – poetė, eseistė, pedagogė. Studijavo lietuvių bei prancūzų kalbas Vilniaus universitete, studijų metais dalyvavo universiteto literatų būrelio veikloje, kuriam tada vadovavo Marcelijus Martinaitis. Pirmąjį eilėraščių rinkinį „Briedė jūroje“ išleido 1990 metais. Po to sekė eilėraščių rinkiniai „Tiltas iš pelenų“ (2000), „Iš smilčių“ (2004), „Pasaulio krašte“ (2008), „Ahrenshoopo sąsiuvinis“ (2009). 2012 metais poetė „debiutavo“ kaip eseistė su esė knyga „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"