TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Esu laimingas dėl "Lietuvos žinių"

2009 06 04 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Laikraščiai, kaip ir žmonės, turi savo likimus. Kartais tie likimai susipina. Mano paties likimą stipriausiai yra paveikęs "Lietuvos aidas". Tačiau ir su "Lietuvos žiniomis" esu šiek tiek susijęs: 1996-1997 metais buvau jų vyriausiasis redaktorius ir, galima sakyti, atkūrėjas.

Pradėjome kaip savaitraštis, tačiau jau tada kūrėme planus ir įtikinome laikraščio savininkus, kad "Lietuvos žinios" tiesiog privalo tapti dienraščiu. Taip jau įvyko, kad besiplėsdamos "Lietuvos žinios" pamažu užėmė nykstančio "Lietuvos aido" nišą lietuviškos spaudos rinkoje. Du didieji tarpukario konkurentai šiuolaikinėje Lietuvoje santykius išsiaiškino labai greitai.

Dabar kartais pagalvoju - gal tas ir gerai. "Lietuvos aidas" visada buvo labiau oficiozinis, "valstybės" laikraštis. "Lietuvos žinios" - demokratiškesnės, daugiau kalbančios apie laisvę ir pasipriešinimą nei apie tvarką ir tradiciją. Prieš karą nuo pat savo ištakų "Lietuvos žinios" atstovavo liaudininkų ir socialdemokratinėms idėjoms. Dabartiniu periodu, neišvengiamai pritraukusios buvusius "Lietuvos aido" skaitytojus ir darbuotojus, "Lietuvos žinios" natūraliai formavosi kaip dešinesnis dienraštis. Tačiau vidurio kelio filosofija visada buvo ir, manau, bus svarbi.

Prieš keletą metų grįžau į "Lietuvos žinias" jau kaip politikos ir visuomenės gyvenimo komentarų autorius. Tai - seno gero mano pažįstamo dabartinio vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko nuopelnas. Kaip žurnalistai ir redaktoriai abu esame kilę iš "Literatūros ir meno", kuris Sąjūdžio brendimo laikotarpiu buvo daug daugiau nei kultūros savaitraštis. Tai buvo tikra intelektualinės laisvės laboratorija ir kartu - įvairaus plauko skaitytojų labai mėgstamas leidinys, kurio tiražas viršijo visų dabartinių dienraščių tiražus.

Nepriklausomybės aušroje kartu su Valdu dirbome tame pačiame "Lietuvos aide", įkūrėme pirmą ir kol kas vienintelį rimtą savaitinį žurnalą "Veidas", kurio vyriausiuoju redaktoriumi jis ir buvo. Abu esame panašaus tipo žiniasklaidos veikėjai. Leidybą ir žurnalistiką suprantame kaip visuomenės tobulinimo misiją, o ne vien paprastą, tik gal kiek specifinį, verslą.

Taigi esu laimingas dėl "Lietuvos žinių" pasirinktos krypties. Džiaugiuosi, kad esu prikišęs čia ir savo pirštą. Žinoma, dienraštis dar turės gerokai stiprinti pajėgumus. Ir, beje, krizė - visai neblogas laikas naujam postūmiui. Žiniasklaidos rinkoje susproginės visi trumpalaikiai burbulai, atsiras daugiau vietos tikrosioms vertybėms.

O juk intelektualinės gilumos stoka ir yra didžiausia mūsų žiniasklaidos bėda. Mūsų spauda dažniausiai tik kabinėjasi, bet ne analizuoja. Bulvariškumas yra tapęs norma.

Priversti visuomenę susimąstyti, įtraukti į diskusiją - viena svarbiausių kokybinės spaudos priedermių. Iš dienraščių šią misiją pastaruoju metu perima internetinė žiniasklaida. Gal spaudos leidinių apskritai laukia lėta mirtis? Bet juk yra daugybė žmonių, - ir aš pats jų tarpe - kuriems laikraščio šiugždėjimas yra svarbaus įpratimo ir kultūrinės atminties reikalas. Galima visą dieną naršyti internete, bet vis tiek norėsis atsisėsti į fotelį arba ant suoliuko baltos akacijos šešėly ir ramiai pasklaidyti protingą laikraštį.

Perskaityti straipsnį, pažvelgti į dangų, susimąstyti...

Kur mes einame? Kodėl? Juk, atrodo, beskubėdami praradome gebėjimą suvokti kryptį ir tikslą. Štai pavyzdys iš šių dienų aktualijų. Vyksta Europos Parlamento rinkimai. Kiek daug aplink tuščio tarškesio ir už partijų pinigus pirktų ar Vyriausiosios rinkimų komisijos iš mūsų visų kišenės apmokėtų pasirodymų, kurie iš tikrųjų nesuteikia jokios informacijos ir galimybės protingai pasirinkti.

Kodėl diskusijos tokios bergždžios? Kodėl apskritai mes švaistome pinigus beprasmiams dalykams? Ar jau mums absoliučiai niekas nebėra svarbu?

Mes juk dar nežinome, kokios Europos Sąjungos reikia Lietuvai. Ko nori visuomenė? Plati ir protinga diskusija dar nėra įvykusi. Nacionalinis interesas dar nėra išgrynintas. Visiems aiškūs ir priimtini tikslai nesuformuluoti. Judame stumiami tos pačios sunkios posovietinės inercijos. Vis dar manome, kad kažkur kitur sėdi protingesni ir stipresni už mus. Ir jie viską jau yra apsprendę.

Priešintis tokiai inercijai, mano požiūriu, ir yra didžioji rimtosios žiniasklaidos misija. Ir aš žinau, kad "Lietuvos žinios" gali šią misiją įvykdyti.

Sėkmės visiems rašantiems ir skaitantiems!

Aš tikiu, kad TŪKSTANTIS metų Lietuvai ir ŠIMTAS metų "Lietuvos žinioms" yra tik gera pradžia. Juk mes esam amžini!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"