TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Gulagą sudrebinęs sukilimas Vorkutos lageryje

2016 07 25 19:00

Leidykla „Briedis“ pristato suomių autoriaus Jukkos Rislakkio knygą „Vorkuta! Sukilimas lageryje“, išleistą serijoje „Komunizmas be grimo“.

Pokalbiais su kaliniais ir liudininkais, laiškais, prisiminimais ir oficialiais dokumentais paremtoje knygoje Jukka Rislakki intriguojančiai atskleidžia sukilimo Vorkutoje peripetijas, plačiai pasakoja apie neramumus visame Gulage ir kelių milijonų gyvybių pareikalavusią Stalino diktatūrą.

Lietuviškasis knygos leidimas papildytas naujais faktais, specialiai lietuvių skaitytojui paties autoriaus parašyta pratarme ir istorinėmis nuotraukomis iš LGGRTC Genocido aukų muziejaus rinkinių.

Šaltą 1953 m. vasarą Gulago sistemą sudrebino kalinių sukilimas Vorkutoje. Tarp tų, kurie vadovavo sukilimui, buvo suomis Eino Prykä (Einas Priukia). Itin aktyviai veikė ir kaliniai iš Baltijos šalių bei ukrainiečiai. Akmens anglių 29-ojoje kasykloje lietuviams atstovavo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kapitonas Afanasijus Kazanas. Nemažai kalinių dėl laisvės ir teisingumo paaukojo gyvybę. Nors sukilimas baigėsi kruvinu susidorojimu, Sovietų Sąjungos Gulago sistemoje prasidėjo didelės permainos.

Pratarmėje lietuvių skaitytojui autorius rašo: „Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių, kitų Baltijos kraštų ir ukrainiečių skaičius Vorkutoje bei kituose Gulago lageriuose buvo „perteklinis“. Istorijos ironija: šiandien toms pačioms tautoms didžiausią susirūpinimą kelia Putino Rusija, nes jos tapo smarkiausio spaudimo objektu. Kitados tuos žmones sovietų valdžia laikė grėsmingiausiais priešais ir baudė sunkiomis bausmėmis. 1953-aisiais, per Vorkutos sukilimą, kaip tik kaliniai iš Baltijos šalių ir ukrainiečiai veikė itin aktyviai ir skaudžiai sumokėjo už pasipriešinimą.“

Jukka Rislakki – žurnalistas, dokumentinių leidinių apie netolimos istorijos įvykius Suomijoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje autorius, apdovanotas Suomijos Valstybės mokslo populiarinimo, tiriamosios žurnalistikos „Lumilapio“, latvių dienraščio „Diena“ premijomis, pelnęs „Suomen tietokirjailijat ry“ pripažinimo premiją, skiriamą mokslo knygų autoriams. J. Rislakki dirbo „Helsingin Sanomat“ užsienio skyriaus redakcijoje ir leidinio „Baltija“ korespondentu. Jo knygos susilaukė didelio dėmesio Suomijoje, Latvijoje ir JAV. Nuo 2002 m. jis gyvena Latvijoje, Jūrmaloje.

Knygą iš suomių kalbos vertė žinoma vertėja Aida Krilavičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"