TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Į kino ekraną sugrįžta Martino Scorsese „Taksistas“

2014 07 23 12:45
Kadras iš filmo "Taksistas"

Su saksofono garsais iš Martino Scorsese „Taksisto“ (Taxi Driver, 1976) į „Skalviją“ sugrįžta pripažinti kino meistrų darbai. Jau šį sekmadienį „Taksistas“ pradedamas rodyti Kino klasikos vakaruose . Pirmąjį seansą pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė. Filmą taip pat bus galima pamatyti rugpjūčio sekmadieniais.

Tik pasirodęs Amerikos kino ekranuose „Taksistas” tapo daugiau nei dar vienu kino hitu. Filmas sukurtas baigiantis JAV karui Vietname. Daugeliui amerikiečių jis priminė skaudžią patirtį; užsitęsęs karinis konfliktas pareikalavo tūkstantinių aukų, nešė nuostolius ir luošino likimus. „Taksistas“ tapo šio konflikto alegorija ir akivaizdžiu įrodymu, kad laimėtojų šiame kare nebus. Sarkastiškas filmo kūrėjų žvilgsnis į populiarų herojaus mitą – visa nugalinčio ir laiminčio – vertė suabejoti pamatinėmis Amerikos vertybėmis.

Pagrindinis filmo herojus – buvęs Vietnamo karo veteranas Trevis (akt. Robertas De Niro). Greičiausiai ten įgijęs ir nemigą, nuo kurios gelbėdamasis sėda už taksi vairo. Riedėdamas naktinėmis Niujorko gatvėmis, jis pamažu grimzta į beprotybę. Filmo kūrėjai sugebėjo perteikti tą vienišumo, beviltiškumo ir besitvenkiančio įsiūčio lydinį, kuris buvo jaučiamas JAV gatvėse 8-ame dešimtmetyje.

„Taksistą“ mačiau dešimtis kartų. Tačiau kiekvieną kartą jį žiūrėdamas jaučiu, kaip jis mane veikia vėl ir vėl. Kaip esu panardinamas į vidinį Trevio pasaulį, kupiną susvetimėjimo, vienišumo, beviltiškumo ir pykčio“, – rašė žymus JAV kino kritikas, žurnalistas, scenaristas Rogeris Ebertas.

„Taksistas“ ne tik atskleidė kitą, neafišuojamą JAV pusę, bet ir turėjo reikšmingos įtakos filmų kūrėjų likimams. Scenaristą Paulą Schraderį jis išgelbėjo nuo savižudybės – išmestas iš darbo ir paliktas žmonos jis jautėsi priėjęs liepto galą. M. Scorsese padėjo įtvirtinti jauno talentingo kino kūrėjo reputaciją. Tuo metu pagrindinį vaidmenį sukūrusį De Niro pavertė garsenybe. Trevis tapo vienu svarbiausių De Niro vaidmenų. Jam aktorius ruošėsi vairuodamas po 12 valandų per parą, gilindamasis į būsenas ties pamišimo riba.

Kurdamas filmo scenarijų P. Schraderis rėmėsi asmenine patirtimi, taip pat Arthuro Bremerio dienoraščiais. Pastarasis 1972 m. pasikėsino į dešiniųjų gubernatorių George Vallace. Įdomu tai, kad po 9 metų pakartoti jo žygį ryžosi Johnas Hinckley‘us. Vėliau jis pasakojo, kad į JAV prezidentą Ronaldą Reaganą nusitaikė paveiktas „Taksisto“. Atkartodamas filme matytas scenas Hinckley‘us siekė padaryti įspūdį dievinamai aktorei Jodie Foster. „Taksiste“ ji suvaidino prostitutę, kurią „saugoti“ imasi Trevis.

Be J. Foster ir De Niro įsimintinus vaidmenis filme atliko ilgaplaukis Harvey Keitelis, Cybill Shepherd.

„Taksistas“ dedikuotas žymaus JAV kompozitoriaus Bernardo Hermanno atsiminimui. Efektingas garso takelis šiai juostai buvo paskutinis kompozitoriaus kūrinys.

Daugiau informacijos: www.skalvija.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"