TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Į Rusijos „Maidano“ laikus nukels S. Loznicos filmas „Įvykis“

2016 01 07 15:00
Organizatorių nuotraukos

Lietuvai minint 25-ąsias Lietuvos atkūrimo metines, istorinę sukaktį šiemet minės ir Rusija. Rugpjūtį sukaks lygiai ketvirtis amžiaus nuo Sankt Peterburgo, tuomet Leningrado, gatvėse vykusio pučo, kai buvo nuverstas Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. 

Nors Lietuva tuomet jau buvo paskelbusi savo Nepriklausomybę, jai vis dar grėsė rimtas pavojus. Į artėjančių pokyčių ir laisvės nuojautos persmelktą laiką nukelia žymaus dokumentininko Sergejaus Loznicos naujausias filmas „Įvykis“ (Sobytie, 2015).

Daugelis šį pasakojimą gretina su ankstesniu S. Loznicos filmu „Maidanas“, nufilmuotu pačiame Kijevo revoliucijos epicentre: abiejuose matyti šimtai tūkstančiai veidų, pasiryžusių kovoti už savo laisvę. Nenuostabu, kad tik pasirodžius „Įvykiui“ kino ekranuose jis pradėtas vadinti rusiškuoju „Maidanu“, kurį Rusija jau pamiršo ar buvo priversta pamiršti.

„Skalvijos“ kino ekrane S. Loznicos filmas bus rodomas sausio 8–14 d. Sausio 9-ąją jį pristatys VDU profesorius, politologas ir istorikas Antanas Kulakauskas.

„Įvykio“ laikas apima tris 1991-ųjų rugpjūtį vykusio pučo dienas. Praėjus vos keliems mėnesiams po nesėkmingo perversmininkų mėginimo užgrobti valdžią Sovietų Sąjunga dingo iš pasaulio žemėlapio.

Filmas sukurtas naudojant išlikusius tų laikų vaizdo įrašus: Leningrado dokumentinių filmų studijos archyve saugotas kronikas, taip pat internete ir asmeniniuose archyvuose aptiktus kadrus.

Nespalvotuose kadruose nematyti nė vieno paskiro žmogaus, tik sambūriai, grupės, minios, tauta – susieti vilties, kad atsiras nauja politinė santvarka. Stebime, kaip kamera nardo kiaurai minią, pagriebdama jos skanduojamus lozungus, plakatus, pagaudama frazių nuotrupas, įdėmiai įsižiūrėdama į žmonių veidus, apimtus euforijos ir pabudusios minios vienybės.

Paradoksalu, tačiau Įvykio kaip tokio filme nėra. Anot kino kritiko Antono Dolino, svarbiausi filme veidai, pritvinkę įtampos, vilties ir tikėjimo, išgyvenantys ne išorinį Įvykį, kaip antai perversmas ar valstybinės santvarkos pasikeitimas, o vidinį: „Šis Įvykis atsispindi kiekvieno veide, kuris pasirinko išeiti į gatvę“.

Apžvalgininkas Valerijus Kičinas pastebi, kad net ir prabėgus ketvirčiui amžiaus ir žinant, kaip šalies istorija klostėsi toliau, vis dar norisi gerai įsižiūrėti į tuos veidus, tikintis rasti atsakymą, kas visgi atsitiko, kad viskas pradingo ir beliko tik tyla ir apatija.

Įvertinti tai, kas buvo prarasta, pasak S. Loznicos, šiandien svarbu kaip niekad: „Jaučiu, kad artėjame prie dar vieno istorinio posūkio, kai vėl teks rinktis – arba-arba. Todėl labai svarbu nepamiršti, kad buvo laikas, kai galėjome jaustis oriai dėl to, ką bent trumpam pavyko įgyvendinti“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"