TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

J.Jankevičius tebeturi M.Gorbačiovo autografą

2010 11 06 0:00
LTV "Klausimėlio" herojų paistalus J.Jankevičius vadina nesigaudymu aplinkoje. "Priežastis - neįdomus žmonių gyvenimas mažesniuose miestuose ir noro žinoti trūkumas", - sako jis.
LTV archyvo nuotrauka

LTV "Klausimėlio" vedėjo Juro Jankevičiaus nepavadinsi žvaigžde - šis vyrukas nesisvečiuoja žurnalų viršeliuose ir nesiautėja vakarėliuose. Tačiau jis gerai pažįstamas TV auditorijai.

Viskas prasidėjo pirmajame lietuviškame infošou - 1992 metais LTV2 (tais laikais taip vadinosi metus veikęs antrasis visuomeninės televizijos kanalas, neturintis nieko bendra su šiandienine kultūros televizija tokiu pačiu pavadinimu - aut.) "Laisvės alėjoje", kurioje atsirado J.Jankevičiaus rubrika "Klausimėlis". Po aštuonerių metų rubrika virto miniatiūrine laida. Šiemet, balandžio 28 dieną, projektas atšventė dešimtmetį, o vakar eteryje pasirodė 400-asis "Klausimėlis". Ta proga Juras pasakoja apie tai, kad neįtinka kai kuriems valdžios veikėjams, tikina už nusišnekėjimą savo laidos herojams nemokantis pinigų ir prisimena Sovietų Sąjungos vadeivos Michailo Gorbačiovo vizitą Vilniuje prieš gerus 20 metų.

- Kai LTV "Klausimėlis" dar buvo sudėtinė LTV2 "Laisvės alėjos" dalis, klausinėjai tik Kauno gatvėse. Tuometė sąjūdiškoji laikinosios sostinės valdžia buvo labai nepatenkinta, nes juokingus atsakymus žerdavo vien kauniečiai. Teko girdėti, kad dėl to tavęs vos neišmetė iš darbo. Tiesa?

- Buvo atsiųstas ir valstybės kontrolierius, kuris apžiūrėjo visus televizijos pastatus ir patikrino reklamos sutartis. Žinau, kad valdžiai buvo rašomi skundai apie mano statomą trijų aukštų namą. Iš tiesų pakaunėje esantis mano sodo namukas turi rūsį, vieną aukštą ir pastogę. 1999 metais Kauno vadovai pasistengė, kad "Laisvės alėja" būtų uždaryta. Sulaukė, kai mėnesiui išvykau atostogų. Grįžau, o laidos jau nebėra. Viena projekto panaikinimo priežasčių - kad kritiškai, su sarkastišku humoru kalbėjome apie Kauną. Nenoriu vardyti pavardėmis, bet tai nepatiko ir daliai televizijos vadovybės, kuri bandė flirtuoti su miesto valdžia. Po poros mėnesių pasirodė "Klausimėlis". Per visą savo karjerą darau nepolitines laidas, bet ir šiandien iš dešiniųjų girdėjau, jog kai kuriems valdžios žmonėms esu raudonasis.

- Šiuo metu prisikalbinti praeivius sunkiau nei prieš dešimtmetį?

- Taip. Bet ir dabar padarome laidą smagiai pakalbėdami su savo herojais. Žmonės neleis sumeluoti - jei nežino atsakymo, prašau jų sakyti "nežinau". Tikrai nemokame pinigų už neteisingus atsakymus. Įsivaizduok - prieinu gatvėje ir sakau: "Aš iš LTV. Būk geras, nusišnekėk - mums labai reikia..." Kaip atrodytų? Kur tu mane pasiųstum (šypsosi)?.. Be to, neįmanoma legalizuoti tokio apmokėjimo. Už ką mokėti? Už praeivio vaidmens atlikimą?.. O jei būtų mokami pinigai vokeliuose, per tiek metų tai išlįstų į dienos šviesą. Ar "Lietuvos žinios" nebūtų pirmosios, kurios apie tai parašytų? Ir kaip jaustųsi pats žmogus, kuris nusišnekėjo už 20-30 litų?..

- "Klausimėlio" herojų teiginius, kad tuometis Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas - prietaisas arkliui pakasyti, kad STT tikrina kunigų skaistumą, o Žalgirio mūšyje kinai laimėjo prieš lietuvius, galima vadinti elementariu nusikalbėjimu?

- Vadinčiau tai nesigaudymu aplinkoje. Priežastis - neįdomus žmonių gyvenimas mažesniuose miestuose ir noro žinoti trūkumas. Jų interesai apsiriboja maršrutu nuo namų iki artimiausios maisto prekių parduotuvės. Kai filmavome vakar rodytą laidą apie knygas, prieš užduodant klausimus visiems reikėjo sakyti: "Ne, ne - tikrai neklausime, ką skaitote pastaruoju metu." Beveik niekas iš apklaustųjų šiomis dienomis neskaitė jokios knygos.

- Gegužės 18 dieną Vilniuje buvo įteikti kasmetiniai žiniasklaidos apdovanojimai "Nmedia 2009", kuriuos organizuoja Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir "Nokia". Kategorijoje "Už naujų tendencijų sukūrimą žiniasklaidoje" apdovanota tavo vesta LTV laida "Krašto spalvos", pasakojusi apie šalies regionų aktualijas ir žmones. Paradoksalu, nes apdovanoto projekto jau nebuvo eteryje...

- Ekrane buvome nuo 2009-ųjų rugsėjo pradžios iki gruodžio pabaigos. Palyginti sėkmingai konkuravome su LNK ir TV3 žiniomis. Nepatikėsi, bet reitingai būdavo gerokai didesni, kai susidurdavome su techninėmis transliacijos problemomis. Laida sustabdyta dėl apverktinos finansinės LTV padėties.

- Bet praėjusių metų rugpjūčio 28 dienos LTV pranešime žiniasklaidai, kuris pristatė projektą, rašoma štai kas: "Iki šiol tiesioginės televizijos transliacijos kainuodavo labai brangiai, ir vargu ar kuris kanalas būtų ryžęsis tokiam projektui vien dėl finansinių sumetimų. Tačiau Lietuvos televizija, turėdama patyrusių korespondentų regionuose ir pasitelkusi naujausias technologijas, šią užduotį ketina atlikti be papildomų išlaidų." Skaitant atrodė, kad nebus jokių finansinių problemų...

- "Krašto spalvų" išlaidos buvo mažesnės, nei kainuotų standartinė tokio formato laida, tačiau nieko negalėjome padaryti. Bandėme ieškoti išorinio finansavimo, bet tai reikštų tam tikrą priklausomybę nuo šaltinio, iš kurio gaunami pinigai. Tokie dalykai nesuderinami su žurnalistiniais principais, kurių norime laikytis.

- 1990 metų sausio 10 dieną į nepriklausomybės reikalaujančią Lietuvą buvo atvykęs tuometis SSRS vadovas M.Gorbačiovas. Apie šį vizitą prieš daugiau nei 20 metų rašei savaitraščiui "Gimtasis kraštas". Kaip šiandien atsimeni tuos neramius laikus?

- Tuometė Lenino aikštė Vilniuje, dabartinė Lukiškių aikštė. Apskaičiavau, kur Gorbis privažiuos - ten jis ir sustojo. Išlipo iš mašinos ir pažadėjo su manimi pakalbėti vėliau. Po kurio laiko grįžta ir sėda į automobilį. Šaukiu: "Žadėjote pakalbėti!" Visos savo apsaugos siaubui, jis prieina. Ir pasakoja apie tai, koks puikus dalykas "krikščioniška liaudies valdžia". Neleido net įsiterpti. Turiu M.Gorbačiovo ir amžiną atilsį jo žmonos Raisos autografus ant atviruko su Gedimino bokštu ir Trispalve.

Atsimenu, kaip "Gimtojo krašto" maketus turėdavau nešti cenzūrai. Tai buvo redakcijos užduotis, todėl vykdžiau. Cenzūruodavo tokia maloni ponia, kuri pabraukydavo tekstą. Paskutiniai sovietiniai metai. Labai įdomūs prisiminimai...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"