TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

J.Radzevičius žinotų, kur dėti milijoną

2013 05 11 6:00
"Kad gerai pailsėčiau, man reikėtų mėnesio, o gal ir dar daugiau, - šypteli J.Radzevičius. - Negaliu sau leisti tokios prabangos." LNK archyvo nuotraukos

LNK "Teleloto" vedėjas Jonas Radzevičius į interviu ateina gerai nusiteikęs. Jis neslapukaudamas pasakoja, dėl ko perka loterijos bilietus, ką veiktų sąskaitoje turėdamas milijoną litų ir kodėl nebaigė žurnalistikos studijų.

- Ko gero, kai kurie tautiečiai įsitikinę, kad TV eteryje milijonus žarstantis J.Radzevičius pats uždirba milijonus. Tau tenka susidurti su pinigų kaulytojais?

- Anksčiau tekdavo - pastaruoju metu ši banga atslūgusi. Prieš dvejus metus viena ponia parašė laišką: "Padarykite taip, kad aš laimėčiau milijoną. Man daug nereikia - duokit trisdešimt tūkstančių, o likusią sumą pasiimkite pats." Tai - absoliutus "briedas". Tiesa, pinigų jai reikėjo, nes vyras laukė operacijos. Tokie dalykai kerta per galvą. O toji moteris stovi po laidos ir dvi valandas laukia manęs...

Tragikomiškai juokingas pinigų kaulijimo būdas patentuotas mano parapijoje Antakalnyje. Viena atitinkamo veidelio ponia pamačiusi mane garsiai sušunka: "Radzevičiau, būk žmogus - duok du litus!" Ir pabandyk neduoti, kai sukeltas toks triukšmas.

- Perki loterijos bilietus?

- Perku ir dovanoju juos. Muzikos atlikėjai dovanoja albumus, o aš - "Teleloto" bilietus. "Iš Radzevičiaus gavau loterijos bilietą!" Taip labai patogu elgtis įvairiomis situacijomis.

Sau neperku - būtų pernelyg keista. Esu beprotiškai azartiškas dėl kitų dalykų - patinka krepšinis, futbolas, rankinis, pokeris, kitos sporto šakos.

- Įsivaizduok, kad savo sąskaitoje turi milijoną. Ką su juo darytum?

- Labai paprasta - pirkčiau namą. Kai manęs žmonės klausia, kada jie laimės milijoną, atsakau: 2021-ųjų, 2034-ųjų arba 2042-ųjų spalio 5-ąją arba gruodžio 3-iąją. Ką gali žinoti, gal sėkmė ims ir pasibels į jūsų duris. Sako, nors kartą būtinai pasibeldžia. Ir nebūtinai tai turi būti milijonas - neblogai ir automobilis ar šiek tiek mažesni piniginiai prizai.

Mačiau, kaip žmogus, vilkintis paprastu megztuku su nupieštu kupranugariu, krapšto galvą ir svarsto, kokį traktorių jam pirkti - už aštuonis šimtus tūkstančių ar už devynis šimtus tūkstančių litų. Paklausiau, ką jis veiktų laimėjęs milijoną. Atsakė: "Beprotiškai džiaugčiausi, bet svainis turi penkis traktorius, kurių kiekvienas vertas devynių šimtų tūkstančių."

"Dirbti man yra "kaifas", - sako J.Radzevičius. - Draskaisi, jautiesi pervargęs kaip šuo - bėgi, nespėji..."

- Ką veiktum, jei tau būtų lemta gyventi milijoną metų?

- Mėgaučiausi gyvenimu. O tada... Baisiausia prisipažinti, kad vis tiek dirbčiau. Dirbti man yra "kaifas". Draskaisi, jautiesi pervargęs kaip šuo - bėgi, nespėji... Bet ta akimirka, kai su gera kompanija įgyvendini beprotiškiausias idėjas ir kai pavyksta žmonėms suteikti gerą nuotaiką, yra labai gera. Beje, į tai galima pažvelgti ir kitaip. Štai mano moteris juokaudama labai gražiai pasakė: "Radzevičiau, ar patempsi?.. Kiek tu draskaisi!" Bet, žinai, kai pamąstai - o ką tu dirbi?.. Ryte einu į BTV įgarsinti filmų - užsidedu ausines. Tai - kaip joga, žiauriai "kaifuoju". Po to einu su Marijumi Bereniu vesti "Lietaus" laidos "Ant kalno mūrai". Kaip du draugai linksminamės, ginčijamės, juokaujame ir dar papildau šeimos biudžetą. Po to važiuoju į renginį, kur mėgaujuosi dėmesiu ir patenkinu savo narcisizmą. Iš tiesų: ar aš daug dirbu? Ne. Tai - beprotiškas malonumas.

- Ir niekada nesinori viską mesti ir pailsėti?

- Kad gerai pailsėčiau, man reikėtų mėnesio, o gal ir dar daugiau. Negaliu sau leisti tokios prabangos. Žinoma, dirbdamas ne tik atrandi, bet ir prarandi daug dalykų. Be to, mėnesį atitrūkęs sunkiai "įsivažiuoji" į darbus. Tiek laiko ilsėjausi labai seniai. Paprastai poilsiauju savaitę. Galbūt jos per mažai.

Mano brolis Vytaras (TV keliauninkas, LRT televizijos laidos "Svečių ekspresas" vedėjas - aut.) ir Martynas Starkus kadaise siūlė keliauti ir filmuotis kartu, bet sakiau, kad negaliu - dirbu. Žinoma, būtų smagu, bet negi sėdėsi ir grauši nagus dėl visų neišnaudotų progų? Galbūt skamba paradoksaliai, bet labai gerai pailsiu savo mieste. Čia visko tiek daug: ritualai, kiemai, žmonės, pokalbiai, bažnyčia, tyla, cigaretė, knyga, nutrūkęs šėlsmas...

- Kaip sutari su broliu Vytaru?

- Labai geri. Džiaugiuosi, kad turiu brolį. Didžiuojuosi ir žaviuosi juo. Man iš jo reiktų daug ko mokytis. Kalbant juokais, jis labai džiaugiasi, jei kas nors paklausia, kuris iš mūsų vyresnis. Aš už jį jaunesnis aštuoneriais metais ir jis man nuolat tai primena.

- Vedi įvairiausius renginius. Pasitaiko dirbti su įkaušusia vakarėlio publika?

- Vedu nemažai renginių. Tai - visai kitoks žanras nei TV laida. Kiek čia netikėtų situacijų, kiek emocijų ir improvizacijų! Tai - mano stichija.

O dėl išgėrusiųjų? Pasitaiko. Normalu, kad kokiame nors korporatyviniame renginyje, kuriame - keturi tūkstančiai žmonių, atsiranda tokių. Įkaušusįjį galima lengvai, žaismingai "pašpilkuoti" - tarkim, paprašyti pasakyti lietuvišką greitakalbę. Tik nereikia pernelyg įsijausti.

Anksčiau per renginius būdavau aštresnis, galėdavau labai stipriai improvizuoti. Dabar baiminuosi įžeisti žmogų. Jokiu būdu negalima tyčiotis iš žmonių. Ir reikia rasti momentą, kai turi sustoti, nors visi nori dar...

- 2010-aisiais su šokėja Elena Uksaite dalyvavai LNK "Kviečiu šokti". Reklamos tau nereikia, nes esi žinomas veidas. Kokio velnio ėjai į šokių projektą?

- Pats bandau rasti atsakymą į šį klausimą. Tai nebuvo pats geriausias mano gyvenimo sprendimas. Jaučiausi ne savo vėžėse. Tokius dalykus labai gerai atsimenu. Išgyvenu ir dėl nepavykusių renginių.

- Anuomet Vilniaus universitete pasirinkai neakivaizdines žurnalistikos studijas, tačiau taip ir netapai diplomuotu žurnalistu. Kodėl?

- Norėjau daug apžioti ir nesugebėjau. Net nepamenu, iš kurio kurso pasitraukiau. Pabaiga minorinė - mane išvarė iš egzamino. Tądien Vilniaus bare BIX su labai gera kompanija išgėriau labai daug bokalų alaus.

Norėčiau baigti žurnalistikos studijas, bet aš daug ko norėčiau - būtų įdomu baigti režisūrą, studijuoti politologiją ir šokti liaudies šokių būrelyje. Norų daug, o galimybių?.. Dabar kiti prioritetai.

- Paprastai interviu nekalbi apie asmeninį gyvenimą. Nemažai žvaigždūnų elgiasi priešingai...

- Mano moteris sako: "Interviu šnekėk apie darbą - palik mus ramybėje." Argi kam nors įdomu klausytis, kad mano vaikai atpylė pieną? Arba kalbėti apie sauskelnes?.. Iš savo gyvenimo nedarau šou. Dėl to turbūt esu suerzinęs ne vieną žurnalistą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"