TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Juozas Domarkas Klaipėdoje vėl diriguos „Karmen“

2015 02 12 13:36
Juozas Domarkas. Sauliaus Žiūros nuotrauka

Vasario 14-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre skambės viena populiariausių operų pasaulyje – Žoržo Bize (Georges Bizet) „Karmen“. Praėjus 17 metų po premjeros spektaklį vėl diriguos jo statytojas, batutos patriarchas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas. 

Prisiminimuose išliko brangi

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Karmen” premjera įvyko 1998 m. Anuomet J. Domarkas operą statė drauge su režisieriumi Eligijumi Domarku. Dekoracijas ir kostiumus sukūrė dailininkas Henrikas Ciparis, choreografiją – Jurijus Smoriginas, chorą paruošė Vladimiras Konstantinovas. Tiesa, dar 1985 m. vieną populiariausių operų pasaulyje J. Domarkas pastatė Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Kelias pastarąsias savaites spektaklio atnaujinimui uostamiestyje besirengiantis menininkas sako, jog čia statyta „Karmen“ jam itin brangi: tai buvo pirmas kartas, kuomet vienoje afišoje buvo surašyti visų trijų brolių muzikų – dirigento Juozo Domarko, režisieriaus Eligijaus Domarko ir tuometinio teatro vadovo bei dirigento Stasio Domarko – vardai. Ji ir šiandien įrėminta kabo jų namuose.

„Suprantama, jog bet kuris Lietuvos muzikinis teatras tokių galimybių, tokių sukoncentruotų meninių pajėgumų kaip Nacionalinis operos teatras niekuomet neturėjo. Todėl norisi paryškinti tas pastangas, kurias tuomet įdėjome į šį spektaklį“, - akcentuoja J. Domarkas.

Prisiminimuose išliko ir daugybė garsių atlikėjų, klaipėdiečių operoje atlikusių pagrindinius vaidmenis. Inesa Linaburgytė, Asta Krikščiūnaitė, Algirdas Janutas, Virgilijus Noreikia – tik keletas jų.

Pasak dirigento, kada ir kur bebuvo vaidinamas šis spektaklis – gastrolėse ar teatre, jis niekada nestokojo ir ištikimų operos žanro gerbėjų, ir paprastų klausytojų dėmesio. Su nekantrumu „Karmen“ sugrįžimo laukiama ir šįkart. Juolab kai pagrindinių vaidmenų atlikėjai – nauji.

Sukūrė mitą

Ž. Bize keturių veiksmų opera "Karmen" – tai muzikinė istorija pagal Prospero Merimė (Prosper Mérimée) novelę apie laisvą, aistringai ir nevaržomai mylinčią čigonę Karmen. Ją sukūrė prancūzai, du XIX amžiaus paryžiečiai. Jų Karmen – erotiška, laukinė, nenuspėjama, stipri, pavergianti vienu juodų akių žvilgsniu. Nors pasaulyje sukurta daug kūrinių, šlovinančių aistringą ir nevaržomą meilę, vargu ar egzistuoja gražesnis ir įspūdingesnis veikalas, kur meilė ne tik užburia, bet ir gąsdina…

1875 m. „Opéra-Comique“ teatre įvykusi „Karmen“ premjera greičiau sulaukė skandalo nei šlovės. Opera buvo išvadinta „nepadoriu, ištvirkėlišku“ kūriniu, apkaltinta perdėtu seksualumu, išpeikta dėl žiaurios finalinės scenos.

Anot maestro J. Domarko, muzikos istorijoje tai dažnas atvejis.

„Ilgą laiką opera buvo dievų, didikų, karalių, herojų arena. Tai, jog staiga į sceną buvo išvilkta visiška prastuomenė, pasileidusios čigonės, buvo smūgis tuometinei Paryžiaus publikai. Taigi skandalas kilo anaiptol ne dėl muzikos, o dėl tokio visuomenės sluoksnio vaizdavimo įvykių centre“, - aiškino dirigentas.

Anot jo, istorijoje būta ir priešingų atvejų, kuomet publikos nušvilptas kūrinys po keleto dešimtmečių ar šimtmečių tapo visuotinai pripažintu šedevru. Taip nutiko ir su I. Stravinskio baletu „Šventasis pavasaris“. Keisti ritmai, disonansai, perkrautas orkestras, daugybė mušamųjų instrumentų, didžiulė orkestro sudėtis ir lentpjūvę primenantys garsai kurį laiką daugeliui kėlė siaubą. Tik vėliau I. Stavinskis tapo kumyru, o „Šventasis pavasaris“ – visuotinai pripažinta aukščiausios prabos muzika.

Panašus likimas lydėjo R. Leoncavallo operą „Pajacai“, P. Mascagni operą „Kaimo garbė“ ir kitas.

Chrestomatinė, bet vis dar „šviežia“

Maestro J. Domarko manymu, Ž. Bize opera parašyta tobulai, „Nuodėmių partitūroje neverta ieškoti“, - šypsosi jis. Šiandien „Karmen“ pagal pastatymų skaičių pasaulyje užima pirmąją vietą. „Tai lyg chrestomatinė literatūra, nuo kurios pažintį su opera pradeda kiekvienas dirigentas“, - sako pusę amžiaus Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui vadovaujantis muzikas.

Tiesa, ta pati „Karmen“ gali būti atlikta dvejopai: pats Ž. Bize operą parašė su kalbamaisiais rečitatyvais. Jam mirus pagal tam tikrus kompozitoriaus kūrybos bruožus vienas jo mokinių kalbamuosius rečitatyvus pavertė dainuojamaisiais. Šiandien pasaulyje, Maestro teigimu, vienodai populiarios abi operos versijos.

Klausytojams „Karmen“ puikiai žinoma dėl atskirų solinių numerių: garsiosios uvertiūros, habaneros, Eskamilijo kupletų, Don Chosė, Mikaelos arijų.

„Bize opera – šedevras. Aš įsitikinęs, kad po kokių dešimties metų „Karmen“ bus populiariausia opera pasaulyje“, – taip pirmasis šio kūrinio nemirtingumą įžvelgė P.Čaikovskis.

Vasario 14-osios vakarą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje atnaujintoje Ž. Bize operoje „Karmen“ fatališkosios Karmensitos vaidmenį atliks kylanti pasaulinė operos žvaigždė Eglė Šidlauskaitė. Don Chosė – tenoras Aurimas Raulinavičius.

Spektaklyje taip pat vaidins Mindaugas Gylys, Valerija Balsytė, Virginijus Pupšys, Rita Petrauskaitė, Jadvyga Grikšienė, Viačeslavas Tarasovas, Gintautas Platūkis, Steponas Zonys ir kiti solistai.

Ž. Bize operą „Karmen“ diriguos maestro Juozas Domarkas.

Antrąkart į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą spektaklis šį sezoną grįš kovo 7 d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"