TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Kaip Sodai rišami

2014 11 14 13:20
Filmo kūrėjų nuotrauka

„Dangaus sodai” – 2014 m. sukurtas pilnametražis meninės dokumentikos filmas apie lietuviškus sodus. „Sodai”, „senosios tradicijos”, „šiaudai” – raktinės šio filmo sąvokos, kurioms apibūdinti neužtenka žodinės išraiškos, todėl pasitelkiama vaizdinės ir garsinės priemonės – tautodailininkų dirbtuvėse kabantys sodai ir sodo papuošalai, pirmosios Respublikinės sodų parodos ir gamtos vaizdai.

Sodus, šiuos svarbius paprotinės dailės objektus, seniau pasidarydavo patys šeimos nariai. Šiandien juos riša tautodailininkai ir pavieniai rišėjai, kurių gretos kasmet gausėja tokių entuziastų, kaip Vilniaus etninės kultūros centro darbuotoja Marija Liugienė.

Pagrindiniai filmo veikėjai yra sodų rišėjos, o taip pat etnologai ir baltų kultūros tyrinėtojai Jonas Vaiškūnas ir Vytautas Tumėnas.

Geriausios rišėjos iš įvairių Lietuvos regionų pasakoja apie sodų kūrimo procesą – rišimo būdus, žaliavą, savo santykį su sodais, ką duoda sodų rišimas joms pačioms. Rodomi jų rišti sodai ir sodų papuošalai – žvaigždutės, saulutės, paukšteliai, angeliukai. Filme parodomas sodų pritaikymas įvairių šeimos švenčių metu: – krikštynose, pirmosios Komunijos šventėje ir vestuvėse.

Šiandieną mūsų modernioje visuomenėje sodai vėl pasidarė populiarūs, jie tapo nacionalinio pasididžiavimo dalyku. Sodai reprezentavo Lietuvą ir jos pirmininkavimo Europos Sąjungoje metu.

Filmui muziką parinko kompozitorius Algimantas Apanavičius, montuotojas Vaclovas Nevčesauskas. Filme panaudota įrašai iš tarptautinio festivalio „Skamba skamba kankliai”, „Vidury lauko grūšelė” ir kitų Vilniaus etninės kultūros centro organizuotų koncertų. Sutartines atlieka folkloro ansambliai „Ratilio” ir „Kūlgrinda”. Nuskamba ir archyvinis liaudies dainininko Petro Zalansko rugiapjūtės dainos įrašas.

Filmą kūrė žinomas operatorius ir režisierius Algirdas Tarvydas, daugelyje savo kurtų filmų demonstruojantis lietuvių prigimtinės kultūros išmanymą ir ištikimybę bei meilę jai (filmai „Marija Alseikaitė Gimbutienė” 1993 m., „Jurgis Dovydaitis. Palikimas” 1998 m., „Norbertas Vėlius- Čia ir ten” 2003 m. ir kt.).

Filmas neabejotinai yra neeilinis kultūrinis įvykis, kadangi pirmą kartą bandoma pažvelgti į šį unikalų Lietuvos paveldą iš įvairių pusių – buitinės, paprotinės ir apeiginės.

„... Patyrusios Sodnų augintojos spinduliuoja vidinę šviesą, kurios sunku nepajusti. Šis darbas lyg pats pasirenka žmones – netyriems ir dar nepasiruošusiems, pernelyg materialiems net mintis neateina domėtis Sodnų rišyba, jų auginimu. Tačiau gavęs dovanų ar pirkęs Sodną, žmogus pamažu ima skaidrėti, valytis. Vidinės savybės ima atsiskleisti lyg savaime, be jokių pastangų. Svarbu, kad Sodnas kabėtų namuose. Jis yra puikiausia gimtadienio dovana artimam žmogui.” (Gintaras Ronkaitis).

Sodas, sumažintas „pasaulio modelis“, turėjo ir tebeturi reikšmę lietuvių liaudies papročiuose. Sodas buvo kabinamas, gimstant vaikui. Per vestuves namai puošiami sodais, per Kūčias kabinami sodai, šiaudiniai paukšteliai, saulutės, simbolizuojančios grįžtančią saulę. Po šiuo medžiu vykusios apeigos turėjo simbolizuoti kosmoso kūrimo veiksmą. Palubėje kabantis sodas siejosi su dangaus sodu – rojumi arba dausomis , jis sukurdavo šventinę erdvę apie stalą. Prisiimdamas kosmoso kaip tvarkos, darnos , grožio būseną, ir pats sodas tampa tvarkingas, darnus , gražus. Sodas, kaip ir apskritai tautodailė, grąžina prie esminės sakralinės tvarkos. O tai jau yra balzamas mūsų sergančioms išsekančioms sieloms.

Sodai, išskiria formų gausa – tai ir paprastos ir dvigubos (rombinės) piramidės prie kurių prikalbintos mažesnės piramidės. Ypatingas yra sodų geometrijos tikslumas, idealumas. Sodų kūryboje reikalingas geometrijos , matematikos žinios, sodų išimą galima gretinti su trobesių rentimo ir audimo amato įgūdžiais. Kita vertus, ypatinga ir tai, jog sodų geometrijos žinios valstiečio buityje iš esmės nebuvo taikomos. Tai liudija apie giliai tradicinę šio amato kilmę, kuri nesusijusi su pastarųjų šimtmečių Lietuvos kaimo kasdienybę, kitų rūšių daile. Taisyklingo trikampio konstrukcija ir jos modifikacijos įvairiose sodų formose bei jų sudedamosiose dalyse primena Egipto piramidžių architektūrą, senovės Indijos kultūroje žinomą paukščio pavidalo ugnies aukuro – altoriaus segmentų sandarą. Tai kalba apie itin archajišką sodų dizaino kilmę, susijusią su senosiose kultūrose puoselėta „šventosios geometrijos“ samprata ir jos poveikio galia. Trobos erdvėje kabančiu šiaudiniu sodų konstrukcija primena ir fizikos, chemijos moksluose žinomą molekulių, kristalų sandarą ar jos schemas. Šiaudinių sodų dizaino atkaklumą rodo jų išvaizdą primenanti Luvro muziejaus įėjimo šiuolaikinės architektūros stiklo piramidė.

Sodai yra priskiriami prie paprotinių menų, tačiau šiandien visiškai neišpopuliarinta liaudies meno šaka. Apart vieno – kito straipsnio „Liaudies kultūroje“ nerasime jokių publikacijų sodų tema, nekalbant jau apie rimtesnius tyrinėjimus. Kadangi sodai – nykstantys, neilgalaikiai ir trapūs dirbiniai, neypatingai daug sodų eksponatų rasime ir muziejuose: apie 10 vnt. Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno tyrimo centre ir 9 vnt. Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos skyriuje. Buvo metas (tarybiniais laikais) kai sodų menas buvo beveik pamirštas, sodus terišo keletas pavienių kūrėjų (Filomena Degėsienė nuo Adutiškio, Malvina Česnulevičienė iš Varėnos r.) Dabar sodai pradeda populiarėti, jaučiamas susidomėjimas šia labai sena mūsų liaudies meno šaka.

Š.m. lapkričio 17 dieną 14,30 val. kviečiame į „Skalvijos“ kino teatrą susitikti su filmo kūrėjais ir sodų rišėjomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"