TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Kaip žiemą linksminosi rūmai

Šeštadienio vakarą sausakimšoje Taikomosios dailės muziejaus salėje įvyko koncertas "Karalių dovanos", atgaivinęs XV-XVIII a. Europos valdovų ir didikų linksmybes Trijų Karalių dieną. Šiam tikslui net specialiai susibūrė naujas ansamblis "Concertino delle donne".

Senąsias Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdovų rūmų tradicijas gaivinantys istorikai, šių rūmų muziejaus darbuotojai užsimoję į dabartinės visuomenės kultūrinį gyvenimą sugrąžinti tas tradicijas, kurios iš mūsų buvo atimtos ir pamirštos. "Tokia yra Valdovų rūmų muziejaus vizija", - koncerto pradžioje sakė muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė.

Kaimiška tradicija mieste

Nuo seno sausio 6-oji kaimuose buvo švenčiama kaip karnavalas - su persirengėliais, vaišėmis ir linksmybėmis. Vilnius buvo vienas iš nedaugelio miestų, kur ši kaimiška tradicija taip pat gyvavo.  Ansamblis "Concertino delle donna", atlikęs senąsias užgimusį Karalių šlovinančias giesmes, bei "Banchetto musicale" šokėjai, praskleidė rūmų šydą ir mėgino nupiešti vaizdą, kaip Trijų Karalių dieną linksminosi XV-XVIII a. Europos valdovų bei didikų rūmai. 

Per koncertą skambėjo ir kai kurios giesmės iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų aplinkos (natų rinkiniai - iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos). 

"Šie rūmai palaikė labai glaudžius ryšius su Italija, tad būta daug ir itališkos XVI-XVII a. muzikos", - sakė naujai suburto ansamblio "Concertino delle donne" vadovė Renata Dubinskaitė (mecosopranas).

Kaip muzika pagauna dvasias

R.Dubinskaitė LŽ sakė tikinti, kad jų senaisiais instrumentais muzikuojantis kolektyvas gyvuos ir toliau, nes muzika visais laikais žmonėms buvo labai svarbi. O senoji muzika galbūt labiausiai leidžia pajusti to meto dvasią, to laiko švenčių atmosferą.

Ansamblio vadovė priminė, kaip apie muziką 1565 m. kreipimesi į Žygimantą Augustą rašė Vilniuje gyvenęs vengrų kompozitorius Valentinas Grefas Bakfartas: "Nėra žmogaus, kuris nežinotų, galingiausias karaliau, koks ryšys sieja mūsų dvasią ir muzikinę harmoniką. Mat muzika šitaip pagauna dvasias ir taip jas, kur norėsi, pakreipia, kad jau senoliai, apdovanoti ypatinga išmintimi, kaip antai oriausiasis Sokratas, dieviškasis Platonas ir išmintingasis Pitagoras, tvirtino, jog ji esanti džiaugsmo kėlėja beigi kūrėja. Šitie išminčiai taip aukštino muziką, jog laikė ją esant susijusią su dieviškųjų dalykų išmanymu; jie kalbėjo dieviškosios išminties šviesą išsyk apšviesiant mūsų protą, vos tiktai į jį prasiskverbsiant dieviškosios muzikos jėgą bei galią. Galop jie tvirtino mūsų dvasią esant ne ką kita, kaip tik muzikos instrumentą. Šiuo pagrindu jie muziką laikė pačiu seniausiu reiškiniu, savo pradžią vedančiu kartu su sielų sukūrimu.

Jei iš tiesų jaučiame Dievo Didenybę džiaugiantis muzika per pašlovinimus, tai neturime nėmaž stebėtis, kad muzika taip užvaldo žmones, taip nuveda juos kitapus savęs, kad jie jau laiko niekais beigi žiūri su panieka į visus kitus malonumus, palygintus su muzika."

Trimitas - tik su leidimu

Įdomus R.Dubinskaitės pastebėjimas apie dieviškiausiu instrumentu kitados laikytą trimitą. Jei muzikos kūrinyje yra trimitas, tai ženklas, kad iškilmės yra karališkos. "XVII a. gatvėse trimito nebūtų įmanoma išgirsti. Muzikos instrumentų hierarchijoje trimitas buvo laikomas dieviškiausiu instrumentu. Jo išskirtinę padėtį atspindėdavo ne tik įspūdingos trimitininkų algos, bet ir reglamentuotas trimito naudojimas, - pasakojo ji. - Kilmingieji, norintys, kad jų iškilmėse būtų grojama šiuo instrumentu, turėdavo gauti specialius leidimus."

Siautulingi karnavalai

Nors Trijų Karalių šventė apvainikuodavo kalėdinį laikotarpį, linksmybės tuo nesibaigdavo. Sausio 6 dieną prasidėdavo gana ilgas karnavalų, švenčių ir puotų laikotarpis, trukdavęs iki Užgavėnių ir gavėnios. Tad jau per Tris Karalius juntamas tas būsimo džiugaus laikotarpio laukimas ir jo nuotaika. "Banchetto musicale" šokėja Virginija Jašinskienė LŽ pasakojo, kad jie taip pat stengiasi gaivinti miestietišką šiek tiek primirštą Trijų Karalių šventės tradiciją.

"Ankstesniais amžiais šią dieną vykdavo triukšmingas karnavalas, panašus į Užgavėnių, - teigė ji. - Per kaimus klajodavo ir kiekvieną kiemą sveikindavo persirengėliai. Šeimininkai atsidėkodavo vaišėmis. Rūmuose ši diena buvo kalėdinių švenčių pabaiga. Vyko puotos, karnavalai. Prisiminkime Williamo Shakespeare'o pjesę "Dvyliktoji naktis". Ji kaip tik ir kalba apie Trijų Karalių šventę. Be to, ši diena buvo savotiška takoskyra tarp dviejų šventinių laikotarpių - tarp kalėdinio šurmulio ir po Trijų Karalių prasidedančio karnavalinio meto. Į miestus žiemai iš provincijos būdavo suvažiavę nemažai dvarininkų. Šiuo metų laiku jie burdavosi, bendraudavo, ieškodavo savo dukroms jaunikių, sūnums - pelningų tarnybų. Tad miestas žiemą atgydavo. Pasibaigus pasninkui, po Trijų Karalių prasidėdavo puotos, siautulingi karnavalai. Ir taip tęsdavosi iki Užgavėnių. Trys Karaliai būdavo tarsi slenkstis tarp vienų švenčių ir kitų." "Banchetto musicale" atliko keletą XVII a. angliškų šokių, madingų to meto Europoje. O kadangi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai neatsiliko nuo Europos madų, šie šokiai buvo šokami ir Vilniuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"