TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Kaune prasidėjo ilgiausiai trunkantis kultūrinis renginys

2015 09 22 11:14
Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Iki gruodžio 31 dienos daugiau nei 80 žinomų menininkų iš viso pasaulio kurs Kauno centriniame pašte, M. Žilinsko galerijoje, Kauno paveikslų galerijoje, svetingumo namuose „Monte Pacis“ ir industrinėse miesto zonose, buvusiuose tekstilės fabrikuose „Drobė“ bei „Dirbtinis pluoštas“. Taip jie pristatys ilgiausiai Lietuvoje trunkantį kultūros renginį “Kauno bienalė”.

Keturi mėnesiai meno

Šiais metais bienalės programa varijuos nuo tarptautinės iki europinės dimensijos projektų: tarptautinė paroda „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“, kuruojama vieno žinomiausių pasaulyje daugelio tarptautinių bienalių kuratoriaus Nicolas Bourriaud (Prancūzija), partnerių iš Italijos „Arte & Arte“, Didžiosios Britanijos „Crafts Council“, Kroatijos LAB852 parodos ir tarpdisciplininiai vaizdo bei garso projektai, tarptautinė jaunųjų menininkų rezidencija, įvairūs bendruomeninio ir socialiai angažuoto meno projektai, tarptautinis seminaras, skirtas garso menui, diskusijos, taip pat kūrybinės dirbtuvės ir pamokos moksleiviams galerijų erdvėse.

Net keturis mėnesius truksiančiame renginyje bus akcentuojamas vizualaus meno ir garso bei muzikos bendradarbiavimas. O veiklų geografija išsiplėtusi nuo parodinių link viešųjų ir pramoninių miesto erdvių.

„Jau beveik du dešimtmečius kuriame tinklą, jungiame daugybę menininkų, kuratorių, idėjų, vietų ir vietos bendruomenių narių. Jungtys ir komunikacija, bendravimas ir bendradarbiavimas yra pagrindiniai Kauno bienalės aspektai. Džiaugiamės, kad 2015-ųjų bienalės turinį kuriantys kuratoriai užčiuopė šią giją, tad (su muzika ir garsiai) švęsdami 10-ąją laidą mes ne tik skatiname jungtis, bet ir kvestionuojame komunikacijos formas, patikriname, kas veikia, o kas jau nebe, pasineriame į nesaugumo erdves ir atsiribojame nuo stereotipų“, – idėją pristato didžiausią auditoriją sutraukiančio festivalio meno vadovė Virginija Vitkienė.

Artimiausias renginys numatytas rugsėjo 23 – iąją. Tai - jaunųjų menininkų rezidencijų „Daugiatrukmiai susidūrimai: tarpdisciplininė garso, atminties ir vietos tyrimo laboratorija“ (kuratorė – Sandra Kazlauskaitė, vadovas – Jeremy Keenan) pristatymas. Dalyvauja menininkai: Simona Muzzeddu (IT), Hrvoslava Brkušić (HR), Barbara Raad (HR), Valdemaras Manomaitis (LT), Yiorgis Sakellariou (GR), Steinar Yggeseeth (NO), Živilė Labutytė (LT), Paulius Rainys (LT), „Bionics“ (Urtė Pakers ir Lina Pranaitytė, LT), Gintarė Minelgaitė (LT), Nikolaj Kynde (DK), Tadas Zaranka (LT). Jomis domėtis bus galima iki spalio 4 – osios.

Spalio ir lapkričio mėnesiais Kauno bienalė kvies registruotas grupes į įvairius edukacinius užsiėmimus ir specialiuosius turus. Informacija bus nuolat atnaujinama oficialiame bienalės tinklalapyje www.bienale.lt.

Įspūdingas atidarymas

Jubiliejinės “Kauno bienalės” atidarymas paskelbtas svetingumo komplekse “Monte Pacis”. Čia surengtas kulinarinis eksperimentas, pakvietęs pasižvalgyti į menininkų bei virtuvės meistrų interpretaciją maisto tema.

„Juo tarsi išsakytas kūrėjų požiūris į praeities ir ateities maistą, - sake „Monte Pacis” vadovė Indra Ramanauskienė, - 17 -20 amžiuje iš pietų stalo buvo galima spręsti apie jo savininko socialinę padėtį. Tuo tarpu ateityje, manoma, tai bus ne taip akivaizdu. Patiekalai labiau atskleis žmogaus požiūrį į ekologiją, gyvenimo būdą“.

Tai, kaip atrodys ateities maistas, „Kauno bienalėje“ išsakė atidarymo vakaro režisierius Nicolas Bourriaud bei virtuvės šefas Ernestas Viršilas.

„Bendru eksperimentu norėjome parodyti, kaip kito mitybos įpročiai per pastaruosius kelis šimtmečius. Tiek aš, tiek Nicolas neabejojame, kad greitas maistas virs dar greitesniu. Tai, kas reikalinga organizmui, turėtų atstoti tiesiog viena pipiulė. Tačiau daugės ir žmonių, vertinančių žalią maistą“, - savo mintis dėstė E. Viršilas.

17 a. įprastas valstiečių stalo atributas – rupių miltų duona su girnų nuotrupomis bei kruopos. Tuo tarpu diduomenė maitinosi keptomis kurapkomis. Yra vienas patiekalas, pagamintas pagal vienuolių kamandulių receptą – tai pelenuose vytinta Žaislos upelyje sugauta žuvis.

18 – 19 a. simboliai – duona su kmynais ir kepti pastarnokai. Sovietmečiu vaišių stalas neįsivaizduotas be šaltienos, „šlapios“ dešros, baltos mišrainės ir pjaustymo arbūzo.

1990 metais ėmė populiarėti picos, krabų lazdelių ar Cezario salotos.

Šiuolaikinės virtuvės maisto puošybos pasididžiavimas – alyvuogių žemė, česnakų pelenai, petražolių trupiniai. Pastaruosius trejus metus buvo itin madinga sifonuose pateikti krienų grietinėlę. Šią į praeitį jau nugrimsytančią naujovę keičia vakume virta lašiša.

„Jubiliejinės bienalės šūkis – „Sujungti“. Tai – svarbi šiųmetinio renginio idėja, parodanti, kad ateityje būsime vis labiau sujungti, o mus vienys daugybė bendrų interesų. Tai, kaip kis visuomenė, labai aiškiai galima pamatyti būtent menininkų išdėstytame požiūryje į ateities maistą“, - sakė kultūrinio įvykio iniciatoriai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"