Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Kauno simfoninio koncerte šviesos ir skaidrumo paieškos rudenį

 
2015 10 21 12:32
Modestas Pitrėnas. Organizatorių nuotrauka

Spalio 23 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Kauno miesto simfoniniam orkestrui diriguos Modestas Pitrėnas. Vienas ryškiausių šalies dirigentų itin šiltai priimamas visų koncerto dalyvių, ir orkestrantų ir publikos.

Bent kartą metuose diriguoti Kauno miesto simfoniniam orkestrui sugrįžtančio dirigento parengta programa orkestrui tampa etapiniu koncertu. Rugsėjo pabaigoje M. Pitrėnas atvertė naują kūrybinės biografijos puslapį, jis buvo inauguruotas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu.

Koncerto viešnia – pianistė Indrė Petrauskaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Koncerto viešnia – pianistė Indrė Petrauskaitė, su M. Pitrėnu ji susitiks scenoje pirmą kartą. Skambės Edvargo Grygo ir Antonino Dvoržako kūriniai.

„Programa yra labai vienalytė savo romantinė dvasia. Pirmojoje dalyje – ankstyvasis, trapusis romantizmas. Man norisi šia programa laužyti tam tikrus štampus, kad E. Grygas yra labai barzdotas, rimtas, vaizdžiai tariant net surūgęs. Norisi jį girdėti tokį šviesų ir skaidrų, kaip fjordų oras.“ – įžvalgomis apie programą dalijosi dirigentas.

Abu kompozitorius jungia ne tik romantizmas, kurio dvasioje kūrė, bet ir liaudies muzikos idėjos. XIX a. antrosios pusės tautų pavasario vėliavnešiais tapo muzikos kūrėjai. E. Grygo kūryboje – Norvegijos gamta, istorija, mitai, baladės, sagos atpasakotos muzikos garsais. A. Dvoržakas pasitelkė čekų liaudies dainas ir šokius. I. Petrauskaitės atliekamas E. Grygo koncertas fortepijonui – ankstyvosios kompozitoriaus kūrybos pavyzdys. Dvidešimt penkerių kompozitoriaus kūrinys buvo pastebėtas F. Listo, kuris rėmė jaunąjį kompozitorių. Nuo pirmųjų akordų, koncertas persmelktas Skandinavijos folkloro dvasia, Norvegijos senaisiais šokiais, šiaurės spalvomis, muzikinių temų gausa. Tikriausiai šis mišinys ir lėmė kūrinio sėkmę ir įrašė jį į dažniausiai atliekamų kūrinių fortepijonui sąrašą. Tiesa, po penkiolikos metų E. Grygas pradėjo rašyti antrąjį koncertą, tačiau šis opusas taip ir liko nebaigtas.

Dvi devitosios simfonijos žymi romantizmo epochos muzikoje ribas. Bethoveno kūrinys ją atidarė, o Dvoržako simboliškai veda į šios epochos saulėlydį. Nuo pat premjeros 1893 metais Niujorke, simfoniją lydi sėkmė ir skatina ieškoti spiričiuelių ir regtaimų citatų jos partitūroje, mat A. Dvoržakas žavėjosi vietos juodaodžių muzika. Tačiau kaip teisingai pastebi kritikai, ši simfonija pavadinta ne „Į naująjį pasaulį“, tačiau iš jo. Tolimojo Niujorko, kur kompozitorius gyveno dvejus su puse metų ir žvelgė į gimtąją Bohemiją. Ilgesys ir čekiški motyvai nustelbia Amerikos muzikos įtakas.

„Ji lengva ir beveik šokinė, įtakota Amerikos muzikos, spiričiuelių. Nesvarbu, jog tai vienas paskutiniųjų šio kompozitoriaus kūrinių. Siekiu, kad Kauno miesto simfoninis orkestras neparodytų per daug „raumenų“ šioje simfonijoje, o griežtų energingai ir gyvai.“ – kalbėjo M. Pitrėnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"