Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Kauno tarpukario ponios – A. Vasiljevo kolekcijoje

 
Petras Kalpokas. Elena Freybusch-Sklerienė. Iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

Balandžio 1 dieną Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijoje atidaryta paroda „Art Deco mada“ iš mados istoriko, dailininko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Tarpukario Europos madą (1918–1939) ir jos pokyčius primenanti ekspozicija iškart pamėgta lankytojų ir netrukus buvo paįvairinta muziejaus specialistų parengta edukacine programa „Čarlstono ritmu“. 

Joje žiūrovas ne tik apžiūri įspūdingąsias sukneles ir aksesuarus, pamato dokumentinį filmą apie XX amžiaus pradžios civilizacijos virsmą, bet ir pats gali pabūti dizaineriu, pasivaržyti su Coco Chanel ir kitais žymiausiais mados kūrėjais.

Įpusėjus vasarai, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus dar kartą paįvairina ekspoziciją. Į „sceną“ šįkart išeina garsiosios tarpukario Kauno damos, pristatomos ne mažiau žinomų vyrų. A. Vasiljevo surinktų eksponatų parodoje „svečiuojasi“ žinomų Lietuvos menininkų – Petro Kalpoko, Kajetono Sklėriaus, Jono Šileikos, Adalberto Staneikos, Vlado Didžioko, Adolfo Valeškos, Jokūbo Mesenbliumo ir Stasio Ušinsko tapyti 3–4-ojo dešimtmečių moterų portretai. Kūriniai įdomūs ne tik charakteringais tarpukario apdarais, niekuo nenusileidžiančiais Paryžiaus ar Berlyno madai – dauguma jų greičiausiai ir buvo užakyti ar atsivežti iš žinomų Europos mados namų ar parduotuvių. Ne mažiau įdomu, kaip ir kas šiuos apdarus dėvi – iš paveikslų į mus žvelgia neeilinės asmenybės. Natūralu, kad tapytojų akys pirmiausiai krypo į savo jaunas žmonas, tarp kurių buvo kurių nemaža menininkių: efektingoji Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (1891–1967) – garsi šokėja, baletmeisterė, dailininkė; tapytoja Barbora Didžiokienė (1896–1976), neseniai sudominusi dabar publikuojamais memuarais „Mažosios dailininkės prisiminimai“, kuriuose atgyja XX amžiaus pirmos pusės kultūrinis gyvenimas Rusijoje ir Lietuvoje; menininkė, vertėja Elena Freybush-Sklėrienė (1887–1980), daug metų besirūpinusi žymiausio Lietuvos akvarelininko kūrybiniu palikimu. Dailininkas A. Staneika nutapė savo žmoną Mariją Korganovaitę-Staneikienę, kuri buvo žinoma ne kaip menininkė, o kaip gydytoja, akių ligų specialistė, Kauno miesto savivaldybės centrinės ambulatorijos vedėja. Kitos damos sudomino dailininkus šiandien mažiau žinomais nuopelnais, galbūt – giliose akyse pasakojamomis istorijomis ar kūnų kontūrais nuslystančiomis gracingomis linijomis. Tačiau beveik visos nutapytos ponios, pasipuošusios skrybėlėmis, stilingomis suknelėmis ar įmantriais aksesuarais gali pretenduoti į elegancijos ikonos vardą ir – neabejotinai – į išskirtinio meninio kūrinio statusą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"