TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Knygoje „Vilniaus intermezzo“ – apie Chopino muziką naujai

2013 02 21 13:59
Lietuvos muzikos Antena nuotrauka

Kas nežino kompozitoriaus Fryderyko Chopino? Nėra girdėjęs jo kerinčių fortepijono garsų, arba jaudinančios istorijos apie šio lenkų muzikos genijaus ir prancūzų rašytojos George Sand meilę? Ir ką naujo galima būtų pasakyti muzikams profesionalams apie šią chrestomatinę romantizmo figūrą?

Prieš trejus metus pasauliui minint 200-ąsias kompozitoriaus Fryderyko Chopino gimimo metines, Lietuva neliko nuošaly. Tarp gausybės renginių Vilniuje buvo surengta ir Tarptautinė mokslinė konferencija „Chopino recepcija šiuolaikinėse lenkų ir lietuvių muzikinėse kultūrose“, skirta Chopino muzikos gyvavimo pavidalams XX ir XXI amžiuose – nuo klasikos iki džiazo ir baleto scenos (programos autoriai – muzikologai Rūta Stanevičiūtė (Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija) ir Krzysztofas Droba (Krokuvos muzikos akademija).

 

Įvairialypė konferencijos medžiaga tapo pagrindu 2012 m. išleistai knygai „Vilniausintermezzo. Chopinas ir Lietuva, 2010“ (sudarytoja Beata Baublinskienė,Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2012). Joje dešimt lietuvių ir lenkų muzikos tyrinėtojų pateikia savo įžvalgas apie Chopino muzikos reikšmę ne tik savo kraštų kultūrose bei plačiau Europoje, bet ir paneigia kai kuriuos mitus apie Chopiną (pvz., kad jam nerūpėjo religija), iškelia drąsius teiginius (galbūt Chopinas buvo pirmasis džiazistas?). Ypač reikšminga knygos lietuviškoji dalis, mat Chopino kūrybos atspindžiai Lietuvos muzikoje iki šiol nebuvo giliau tyrinėti.

 

Lygia greta „Vilniausintermezzo. Chopinas ir Lietuva, 2010“ dokumentuoja du dešimtmečius gyvuojančių lietuvių ir lenkų muzikologų konferencijų tradiciją, pradėtą dar Nepriklausomybės priešaušriu 1989 metais. Knyga dedikuojama didžiausiam šių laikų Chopino kūrybos žinovui, Krokuvos muzikos akademijos profesoriui ir daktaruihonoris causa, devyniasdešimtmečio sulaukusiam muzikologui Mieczysławui Tomaszewskiui. Jo straipsniai pradeda ir užbaigia knygą.

Straipsnyje „Fryderykas Chopinas ir tikėjimo klausimai“ remdamasis kompozitoriaus laiškais M. Tomaszewskis paneigia klaidingą Chopino – abejingos religijai asmenybės – įvaizdį ir net daro prielaidą, kad kompozitorius galėjo būti sukūręs religinių opusų. Antrasis straipsnis „Apie Chopino dainas jo epochos kontekste“ atskleidžia lenkų fortepijono genijų kaip savitą romantinių dainų autorių.

 

Lietuviškos šopenistikos giją svariai nubrėžia neseniai Anapilin išėjusio pianisto, profesoriaus Eugenijaus Ignatonio (1935–2013) tekstas „Chopino interpretacijos keliai Lietuvoje“ (pradedant XIX a. Varšuvoje studijavusiu vienu savičiausių lietuvių pianistų Ignu Prielgausku ir baigiant jaunųjų Lietuvos atlikėjų darbais).

Chopino atspindžius lietuvių kompozitorių kūryboje nagrinėja muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Gražina Daunoravičienė tekste „‘A la Chopin’ (J. Gruodis) versus ‘I Like Chopin’ (V. Bartulis)“. LMTA profesorėAudronė Žiūraitytėpranešime „Saviti Chopino muzikos atspindžiai lietuvių kompozitorių kūryboje“ (skaitytame Chopinui skirtame tarptautiniame kongrese Varšuvoje) aptaria Osvaldo Balakausko, Onutės Narbutaitės, Vidmanto Bartulio Chopinui skirtus kūrinius, į dėmesio lauką įtraukia ir pianistės Šviesės Čepliauskaitės inicijuotą naujų kūrinių projektą CHOPIN.LT.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"