TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Kodėl filme verkė alkana katė?

2011 11 24 10:10

Prieš porą dienų internete pasirodė naujas režisieriaus Donato Vaišnoro filmas "brangioji vardu Manifestas". Tai yra paskutinė autoriaus trilogijos dalis, kurią dar sudaro filmai "Giedrė" ir "Myliu kulką tavo širdyje".

Filmo siužetas sukasi apie jauną režisierių Donatą (vaidina D.Vaišnoras), kuris patiria asmenybės krizę ir leidžiasi į tapatybės ir savęs ieškojimus. Jis, kaip prieš tėvus maištaujantis paauglys, negali susitaikyti su nerašytomis visuomenės taisyklėmis. Filmo herojaus Donato asmenybė kupina nepastovumo, melo, emocinio nestabilumo, jis nebijo išduoti, būti pasmerktas.

Bet kokia kaina

Pagrindinis veikėjas sukuria filmą, kurio laukia tik vienas kelias - pasmerkimas. Donatas tai žino ir bando įvairiais būdais savo kūrinį "paskandinti", kad jis neišvystų dienos šviesos. Siekdamas išsaugoti reputaciją, Donatas net nepastebi, kaip jo asmenybė rieda žemyn. Jis bet kokia kaina nori užkirsti kelią savo filmui, todėl imasi įvairiausių priemonių tikslui pasiekti. Savęs išsižadėjimas, šmeižtas, provokacijos, išdavystės - tokią kainą Donatas moka už savo beprotišką troškimą. 

Koks gi filmas be siužetinės meilės linijos. Žurnalistė Laura (vaidina Austėja Lukaitė) susižavi ambicingu menininku, einančiu prieš taisykles ir normas. Ji nemato, kokiu žmogumi tampa Donatas, kaip tampa bloguoju. Jis skaudina moterį, kurią myli, ir čia vėl vyksta jo kova su pačiu savimi.

Tikro gyvenimo pamokos 

Filmo režisierius D.Vaišnoras nebijo prisipažinti, kad kurdamas juostą rėmėsi savo asmeninio gyvenimo patirtimi ir vadovavosi savo išgyvenimais. Filmo personažai - taip pat realiame gyvenime egzistuojantys žmonės: "Visi filmo herojai turi realius prototipus ir aš juos išrašydamas stengiausi būti pedantiškai tikslus, kad nenuslysčiau į šablonišką personažo traktuotę. Žmonės, įvykiai yra labai daugialypiai ir prieštaringi, o mes juos linkę vertinti stereotipiškai", - LŽ pasakojo režisierius.

Filmų trilogijos tematika taip pat paremta D.Vaišnoro išmoktomis gyvenimo pamokomis. Jo vienas gyvenimo laikotarpis baigėsi ir jis jį tarsi galutinai įrėmina filmais: "Mano maištas baigėsi. Jis truko gan ilgai, kol galų gale išgryninau vertybes ir principus, pagal kuriuos noriu gyventi. Tai suteikia labai didelę ramybę ir tvirtumą. Išmokau gyventi savo gyvenimą ir nesistengiu kažko atitikti. Labai paprasta išmintis, bet iki jos sunkiai ir ilgai ėjau, tad puikiai perpratau medžiagą ir nutariau apie tai papasakoti savo trilogijoje", - prisipažino pašnekovas. 

Filmo režisierius nemano, kad jis pasiekė visišką harmoniją ir laimę gyvenime. Jis teigia, kad nors maištavimo laikas baigėsi ir jis subrendo kaip asmenybė, tačiau dar tikrai yra ko siekti ir ko semtis iš gyvenimo.

Patikėti filmo sąžiningumu

"Į mano filmus eiti tikrai neprivalu - aš ne "Sodra", - juokavo D.Vaišnoras. Režisierius teisus - jo filme nėra patoso, nevaizduojami didingi, pasaulį pakeitę įvykiai, revoliucijos. Jie yra apie žmogaus gyvenimą: "Mano filmuose įvykiai tiek reikšmingi, kiek jie pakeičia herojaus elgseną virtuvėje ir miegamajame. Filmas - tai daugiau nuotykis, kuriame niekada nežinai - būsi nuviltas ar sužavėtas. Bent jau aš pats taip žiūriu kiną..." - mintimis apie savo kūrybą su LŽ dalijosi Donatas.

Ko režisierius tikisi iš žiūrovų? Kad jie patikėtų filmo sąžiningumu: "Aš darau filmus dėl šių žodžių ir, tikiuosi, kad yra žiūrovų, kurie dėl to juos žiūri. "brangioji vardu Manifestas" pagrindinis herojus  filmo pabaigoje tai išsako žodžiu - režisierius turi "liudyti realybę". Gydytojai turi Hipokrato priesaiką, žurnalistai gina žodžio laisvę, o režisierius liudija realybę", - apie savo motyvaciją kurti sakė pašnekovas.

Lietuviškų filmų "liga"

Filmo kūrėjai teigia, kad lietuviškų filmų pristatymai panašėja į pankroko grupių koncertus. Pasak D.Vaišnoro, taip yra todėl, kad filmų kūrybos procesas nėra toks problemiškas, kaip jų reklamavimas: "Tai viena didžiausių lietuviško kino bėdų - kaip pranešti apie save žiūrovui. Šita problema pradeda panašėti į lėtinę ligą - visi daug šneka, iššvaistoma daugybė pinigų, o rezultatai yra apverktini", - teigė pašnekovas.

Tačiau visur gelbsti ironija - ir pristatant filmus, ir perteikiant jų turinį. Filmo "brangioji vardu Manifestas" pabaigoje skamba grupės "Sportas" nario Mariaus Bernoto daina "Ko verkia alkana katė". Jos vaidmenį filme D.Vaišnoras apibūdina vienu žodžiu - "ironija": "Aš net paprašiau Mariaus nevaržyti savęs ironizuojant, kad padėtų įveikti nereikalingą susireikšminimą, ir kompozitorius su tuo puikiai susitvarkė", - tikino režisierius.

Taip pat bėgant paskutinėms filmo minutėms pateikiama mintis iš Luchino Visconti filmo "Leopardas": "Mes buvome leopardai, liūtai, po mūsų ateina hienos ir šakalai." Ši mintis palieka erdvės žiūrovui po filmo pasidaryti išvadas arba jų nedaryti ir gyventi toliau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"