TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Kultūros istorijos vakaras: J. Matulaitis ir jo nuopelnai žydų tautai

2015 01 13 14:15
Pal. arkiv. Jurgis Matulaitis.

Sausio 15 d., 17 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 3) rengiamame ketvirtadienio kultūros istorijos vakare bus prisiminta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871–1927) asmenybė. Apie kol kas vienintelį palaimintuoju paskelbtą XX a. pr. lietuvį ir jo nuopelnus ginant žydų tautą pasakos istorikė dr. Genovaitė Gustaitė.

Vakaro pradžioje bus prisiminta viena žymiausių ir gražiausių Vilniuje gyvenusio ir jidiš virtuozu vadinamo žydų poeto Moišės Kulbako (1896–1937) poema „Vilnius“ (1926), kurią iš jidiš kalbos išvertė Alfonsas Bukontas. Poemą skaitys aktorius Virgilijus Kubilius.

Moderniosios žydų literatūros klasikas, vienas populiariausių Lietuvos žydų – litvakų – poetų Moišė Kulbakas netikėtomis metaforomis, drąsiais apibendrinimais ekspresyviai piešė Vilniaus vaizdą, skaitytojams atverdamas trapų ir įvairialypį tarpukario miesto gyvenimą.

Poemos laikas sutampa su J. Matulaičio paskyrimu Vilniaus vyskupu (1918–1925). Tad antroje vakaro dalyje dr. G. Gustaitė giliau pažvelgs į Lietuvos istorijoje pamirštus faktus, tam pasitelkdama ir vyriausiojo Lietuvos rabino Haimo Buršteino laišką, skirtą „Vilniaus vyskupo, didžiojo žydų gelbėtojo palaimintojo Jurgio Matulaičio ingreso 95-osioms metinėms paminėti“. Dr. G. Gustaitės tyrimai atskleidė nepaprastą Vilniaus vyskupo atsidavimą tikėjimui, tikintiesiems, savo tautai. Jis gynė kiekvieną nuskriaustąjį, „bet labiausiai žydus“, kaip buvo rašoma įtakingiausiame žydų laikraščio „Di jidiše štime“ (1927) nekrologe, skirtame vyskupui. Minėtą laišką vakare skaitys aktorius V. Kubilius.

2013 m. gruodžio 4 d. per Hanukos šventę pirmą kartą Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojos M. Grodnikienės perskaitytame rabino H. Buršteino laiške atsiskleidžia nepaprasta pagarba J. Matulaičiui: „Jo vardas turi būti įrašytas aukso raidėmis į Lietuvos istorijos puslapius. [...] Tebūnie palaimintas vyskupo Jurgio Matulaičio atminimas!“

Tačiau kaip pastebėjo dr. G. Gustaitė, Lietuvos vyskupų konferencijos paskelbtais J. Matulaičio metais (2012) išėjusiose naujose knygose „Lietuvos žydai“ ir „Lietuvos istorija“ šio vyskupo veikla ir nuopelnai Lietuvos ir žydų istorijai nebuvo prisiminti.

Taigi istorikė kelia klausimą, ar „Didžiojo žydų gelbėtojo“, kuris „gynė žydų teises gūdžiais istorijos metais“, nėra... Ar jo nebuvo Vilniuje (Jerošalaim dèLita), Bažnyčios, Lietuvos istorijoje?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"