TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

L.Kybartienė nebukina liaudies

2012 09 22 9:16
L.Kybartienė tikina, kad jai neatsibodo BTV Sveikinimų koncertas, kurį ji veda 13 metų.

Jei žiūrite televizorių, jums nereikia pristatinėti Laimos Kybartienės. Ši spinduliuojanti moteris 17 metų LRT televizijoje veda loterijos "Perlas" laideles ir 13 metų šeimininkauja BTV Sveikinimų koncerte.

Sovietiniams laikams, kai debiutavo kaip televizijos diktorė, moteris jaučia nostalgiją, tačiau gyvenimą už geležinės uždangos vadina siaubu. Apie moteris, kurios šlovina tarybinę praeitį, ji negali pasakyti nieko gero, bet jas užjaučia. L.Kybartienės namuose ir automobilyje niekada neskamba Sveikinimų koncerto kūriniai, bet, jos įsitikinimu, šios dainos yra melodinga muzika. Perskaitę interviu sužinosite ir tai, kodėl pašnekovė pasitraukė iš paramos ir labdaros fondo "Mamų unija", kurį įsteigė su LNK "Valandos su Rūta" ir "Kviečiu šokti. Pažadinta aistra" vedėja Rūta Mikelkevičiūte ir fotomenininke Egle Mėlinauskiene.

- 1986 metų rugsėjo 7 dieną savo TV karjerą pradėjote kaip Lietuvos televizijos diktorė - skaitėte rytinių laidų anonsus, pristatinėjote filmus ir laidas. Jaučiate nostalgiją tų laikų darbui?

- Sentimentai visada lieka. Tai buvo pirmasis mano darbas, pirmieji ėjimai į eterį. Žinoma, jaučiu nostalgiją. Tas darbas buvo visiškai kitoks nei dabartinis jaunų žmonių darbas televizijoje. Šiais laikais jie metami tarsi į vandenį. Jei moki plaukti, išplauksi, jei nemoki - nuskęsi. Laidos pasirodo ir po kelių mėnesių kažkur dingsta. Tada viskas buvo kitaip. Darbas televizijoje buvo pradedamas labai atsargiai - nuo mažyčių anonsų, parašytų iš anksto. Vakare atmintinai mokydavausi anonsus, kuriuos turėsiu skaityti kitą dieną. (Šypsosi.) Kartą dėl streso vietoj 13 valandų 30 minučių pasakiau: "31-ą valandą 30 minučių bus spektaklis." (Juokiasi.) Buvome įsprausti į rėmus, turėjai kalbėti akademiškai, nebuvo jokios kūrybos. Mes turėjome būti pavyzdys, tautos - steriliai švarios, gražios ir malonios - veidas.

- Koks buvo gyvenimas sovietiniais laikais?

- Tai buvo siaubas. Už geležinės uždangos sėdėjome kaip viščiukai vištidėje. Buvome riboti, nežinojome, koks yra pasaulis, matėme iškreiptą jo vaizdą. Aišku, tam tikri dalykai buvo lengvesni. Žmonių poreikiai buvo mažesni. Neturėjai jaudintis, kad baigęs aukštąją negausi darbo arba nepragyvensi iš savo atlyginimo, negalėsi susimokėti už butą. Neįsivaizdavai, kad vienu metu galėsi dirbti kelis darbus - buvo draudžiama dirbti papildomą darbą, tai buvo nusikaltimas, už kurį galėjai sėsti į kalėjimą. Dabar gali dirbti 10 darbų, ir niekas tau nieko nesakys.

- Sovietmečiu beveik visi produktai buvo deficitiniai. Ar Jūs, žinomas TV veidas, turėjote "blatą"?

- Amžiną atilsį mano uošvis (legendinis sovietinių laikų diktorius Vytautas Kybartas - aut.) turėjo "blatą". Jis pažinojo parduotuvių direktorių, su jais padarydavo "čerką", buvo be galo komunikabilus, linksmas ir žymus. Gaudavo ir dešros, ir majonezo, ir žirnelių. Atnešdavo ir mylimai martelei. (Juokiasi.)

- Ką manote apie moteris, kurios šlovina sovietinę praeitį?

- Apie jas negaliu pasakyti nieko gero. Yra tam tikra kategorija moteriškių, kurios mano turinčios teisę pykti ir šitaip išreikšti savo nuomonę. Kartais ta nuomonė būna nepagrįsta. Man tai nepriimtina. Bet žmonių, kurie nepatenkinti gyvenimu, yra visose šalyse. Kai pagyvenusi moteriškė pradeda klykti pakeltu tonu, negirdi, ką ji sako - tiesiog tai atmeti. Man visada gaila tokių moterų. Iš dalies jas suprantu, nes joms tikrai sunku. Aš užjaučiu jas, tačiau nepritariu jų saviraiškos būdui.

- TV eteryje esate 26 metus. Sveikinimų koncertą vedate nuo 1999-ųjų. Ar Jums neatsibodo?

- (Juokiasi.) Nenusibodo, nes užsiimu tuo, ką kiekvieną kartą darau tarsi iš naujo. Negali atsibosti tai, ką kas kartą darai kitaip. Mano darbe yra tam tikros įvairovės. Kiekvieną sveikinimą kuriu iš naujo. Bendrauju su žmonėmis ir prašau papasakoti apie jubiliatą. Stengiuosi, kad mano sveikinimas būtų individualus, subtilus prisilietimas prie kiekvieno žmogaus sielos ir gyvenimo su didele pagarba ir meile. Vyresnio amžiaus žmonės išgyveno tremtį ir daug skaudžių dalykų, kurių mano kartos ir jaunesni žmonės net neįsivaizduoja. Yra likusios jų gyvenimo žaizdos, paženklintos dvasiniais randais. Savo meilę žmonės išreiškia per sveikinimą. Sveikinantys vaikai ir anūkai žino, kokias kančias išgyveno jų tėvai ir seneliai. Ne visada gyvenime tai lengva pasakyti.

"Aš savo gimtadieniui užsisakyčiau visiškai kitokią muziką, bet negali žmogui per jėgą gimtadienio proga dovanoti kūrinio, kurio jis nesupranta", - sako L.Kybartienė.

- BTV "Sveikinimų koncerte" dažniausiai rodomi "popso" imperijos "Pūkas" atlikėjų klipai. Nemanote, kad Jūsų vedama laida prisideda prie muzikinio liaudies bukinimo?

- Nemanau. Nereikia dėlioti pasaulio vien pagal savo pasaulėžiūrą. Sveikinimų koncertas turi savo specifiką. Aš savo gimtadieniui užsisakyčiau visiškai kitokią muziką, bet negali žmogui per jėgą gimtadienio proga dovanoti kūrinio, kurio jis nesupranta. Dėmesys, pagarba, meilė ir šiluma niekada nebukina. Bukina negebėjimas suprasti. Žinoma, reikia auklėti žiūrovus. Kiek leidžia mūsų videotekos galimybės, mes po truputėlį stengiamės siūlyti žmonėms kitokią muziką - klasiką, operetes, estradinius kūrinius. Lietuvos atlikėjai turi mažai gražiai nufilmuotų klipų, kurie patiktų vidutinio amžiaus žmonėms. Gaila.

Argi Rytis Cicinas - blogas dainininkas? Jis turi puikų balsą, jo energija stipri. Jis savotiškas ir išskirtinis. Antro tokio nėra. Kiekvienam savo. R.Cicinas turi savo publiką. Gerbkime tai. Nereikia nuvertinti šio dainininko.

- LRT eteryje 17 metų vedate loterijos "Perlas" laideles. Perkate loterijos bilietus?

- (Juokiasi.) Keletą esu nusipirkusi. Kartą išlošiau devynis litus. Iš to džiaugsmo nusipirkau dar tris bilietus ir nieko nelaimėjau. Nusprendžiau, kad man geriau sekasi vesti loteriją, o ne laimėti. Yra žmonių, kurie mėgsta žaisti. Loterija jiems - malonumas.

Kai kurie sudarinėja diagramas - žiūri, kaip krinta tam tikri skaičiai, kiek kartų per savaitę iškrinta tas pats skaičius. Tai - savotiška atrakcija, savotiškas hobis. Mano hobiai kitokie.

- Jūsų namuose ir automobilyje skamba Sveikinimų koncerto kūriniai?

- Ne. Man patinka visiškai kitokio stiliaus muzika. Klausausi bliuzo, klasikos, simfonijos, man patinka Malcolmas McLarenas, Gytis Paškevičius ir Jurga Šeduikytė-Bareikienė. Negaliu pasakyti, kad man nepatinka Sveikinimų koncerte skambančios dainos. Tai - puiki melodinga muzika žmonėms, kurie ją mėgsta.

- Jums 53 metai. Kiek metų Jums širdyje?

- (Juokiasi.) Kiek matai, tiek ir yra. Nejaučiu savo metų skaičiaus, apie tai negalvoju. Tai visiškai nesvarbu. Daug svarbiau tai, kaip aš jaučiuosi. Žmogus pradeda senti, kai jam pasidaro neįdomu gyventi. Jisai nurimsta, nuleidžia rankas, apkerpėja. Kai tavęs nebežavi paprasti dalykai, kai nemoki džiaugtis, kai nustoji kažkuo domėtis, kai tau niekas neįdomu, kai niekas tavęs nestebina, kai pradedi pykti ant viso pasaulio, pradedi senti. Kol kas man tai neaktualu, ir aš tuo džiaugiuosi. Negalvoju, kad to ar ano negaliu.

Daug metų sportuoju. Kai buvau jaunesnė, užsiimdavau aerobika. Vėliau strakaliojimai pasidarė neįdomūs. Atradau kalanetiką - jogą su baleto elementais.

- Vesite Sveikinimų koncertą, kai Jums bus 63 metai?

- Būtinai vesiu. Man tai daryti malonu.

- 1986-aisiais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) įgijote vokalo specialybę. Dainuojate vonioje?

- (Juokiasi.) Visada. Niūniuoju sau melodijas iš operečių, iš klasikos - tai, kas ateina į galvą priklausomai nuo nuotaikos. Man patinka dainuoti vonioje. Balsas skamba labai gerai.

- Su LNK "Valandos su Rūta" ir "Kviečiu šokti. Pažadinta aistra" vedėja Rūta Mikelkevičiūte ir fotomenininke Egle Mėlinauskiene įsteigėte paramos ir labdaros fondą "Mamų unija", kuris rūpinasi onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. Neseniai pasitraukėte iš

šio projekto. Kodėl?

- Išėjau, nes man pritrūko laiko. Dirbu. Be to, turiu tris nuostabius anūkus, kurie man labai svarbūs. Rūta ir Eglė dar neturi anūkų.

Bendrauti su vaikais, kurie išgyvena vėžio košmarą, man buvo didelis patyrimas ir didelė dovana. Jie labai greitai subręsta, jie ypatingi, nuostabūs ir labai stiprūs. Jų akys kaip suaugusių žmonių. Turėjau dievo leistą garbę pabūti su jais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"