TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

L. Truikio palaiminimas išsipildė „Korneto“ sėkme

2015 04 16 10:48
Tomas Pavilionis ir Eglė Šidlauskaitė. M. Aleksos/LNOBT nuotrauka

Vardas kartais lemia likimą. Kornetas reiškia vėliavnešį – rodantį kryptį, paduodantį signalą. Naują kryptį nurodė ir Onutės Narbutaitės opera „Kornetas“, šių metų teatro apdovanojimuose pelniusi net tris Auksinius scenos kryžius. 

Jei dar nematėte metų spektaklio, būtinai ateikite balandžio 18 d. į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, juolab jog „Kornetas“ rodomas paskutinį kartą šį sezoną.

Kad ši opera tapo teatriniu metų reiškiniu, paliudija ne tik pelnyti pagrindiniai apdovanojimai už muziką, režisūrą (Gintarui Varnui) ir scenografiją (Medilei Šiaulytytei) bei nominacijos – operos solistei Jovitai Vaškevičiūtei už Markizo ir Grafienės vaidmenį bei Jaunojo menininko nominacija Rimui Sakalauskui už kerinčias operos vaizdo projekcijas. Tad kur gi slypi „Korneto“ poveikio paslaptis?

„Kornetas“ – stulbinamai gražus spektaklis“, – visai neseniai parašė operos kritikė iš Baltarusijos Olga Borščiova („Kultuprosvet“, 2015 m. balandis).

O britų žurnalo „Opera“ redaktorius Johnas Allisonas taip apibūdino kūrinį: „Gintaro Varno pastatymo eiga natūrali, Medilės Šiaulytytės ir Juozo Statkevičiaus scenovaizdis prisodrintas, bet negožia kūrinio. Piešiniai projekcijose – žirgų ir raitininkų – tampa vaizdiniu leitmotyvu, orkestre atspindėtu mušamųjų ir militaristinių trimitų. Narbutaitė sapno atmosferą kuria hipnotine muzika. Jos partitūra nėra neoromantinė nei įžūliai postmoderni, ji tiesiog individuali ir reikalauja didžiulių pajėgų, sklandžiai telkiamų LNOBT muzikos vadovo Roberto Šerveniko.“ („Opera“, 2014 m. gruodis).

Įdomu, kad žinutė apie apdovanojimus laureatus pasiekė svetur: „Gintarą – Pietų Afrikoje, tarp liūtų ir žirafų, Medilę jos namuose Romoje, o mane – prieš pat prasidedant autoriniam koncertui Vienoje“, – pasakoja Narbutaitė.

Kompozitorė prisiminė simbolišką, jai prieš daugelį metų garsaus scenografo Liudo Truikio atsiųstą ypatingą telegramą jos pirmo autorinio koncerto proga tuometinėje Baroko salėje – „tarsi palaiminimą su labai pakiliais linkėjimais ateičiai“: „Kažin ką jis pasakytų apie tą mūsų šiandieninę sintezę, kurią Gintaras Varnas su savo vizijonieriška valia, Medilė Šiaulytytė, Rimas Sakalauskas ir visa puiki komanda savaip įkūnijo.“

„Operos sceninis pavidalas – tai daugybės žmonių nuoširdaus darbo rezultatas: ir tų, kurie girdimi ir matomi scenoje, ir tų, kurie po scena, už scenos, koncertmeisterių, garsininkų ar apšvietėjo kambarėliuose... Tačiau akivaizdu, kad esminė muzikinio spektaklio ašis – dirigentas.“ Deja, jo darbo reikšmė, anot Narbutaitės, deramai neįvertinta.

„Tokia partitūra iš dirigento reikalauja ne tik pakankamos naujos muzikos patirties, kurią šiuo metu Lietuvoje vienintelis Robertas Šervenikas ir turi, bet ir maksimalios koncentracijos, lankstumo, žaibiškos reakcijos spektaklio metu. Be to viskas išsiderintų ir subyrėtų – dirigento indėlis neeilinis. Beje, rengiant premjerą daug prisidėjo ir dirigentas Julius Geniušas.“

Balandžio 18 d. spektaklyje dainuos Mindaugas Zimkus, Eglė Šidlauskaitė, Rita Petrauskaitė, Tadas Girininkas, Eugenijus Chrebtovas, Julija Karaliūnaitė, Vilija Mikštaitė, Rafailas Karpis ir Egidijus Dauskurdis. Diriguos Robertas Šervenikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"