TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Lietuviai skaito daugiau

2013 04 25 16:43
„Alma littera“ leidyklos direktorė D.Viliūnienė neabejoja, kad galime patekti tarp  labiausiai skaitančių europiečių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Naujausi tyrimai atskleidė,  kad visai neskaitančių Lietuvos gyventojų  sumažėjo 12 proc., palyginti su praėjusių metų duomenimis. Smarkiai padidėjo vaikų skaitomumas. Daugiau laiko nei pernai skaitymui skiria ir suaugusieji. 

Tokie rezultatai, kaip sakė leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė, nuteikia viltingai. Tačiau dar apie 40 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų ir ketvirtadalis vaikų knygų neskaito. Dažniausiai visiškai neskaito visų amžiaus grupių vyrai, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą, gaunantys mažas pajamas ir gyvenantys kaime. Daugiausia skaito pensinio amžiaus moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, dideles pajamas ir gyvenančios didžiuosiuose miestuose. Nė vienos knygos per pusmetį neperskaitė dažniausiai tėvų, turinčių vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, vaikai, nors beveik visi tėvai teigė, kad namie yra vaikiškų knygų.

Tyrimą inicijavo didžiausia Baltijos valstybėse knygų leidybos grupė “Alma littera”, pradėjusi įgyvendinti ambicingą iniciatyvą “Lietuva – daugiausia skaitanti šalis Europoje”. Naujausi duomenys, palyginti su pernai pirmą kartą surengtu tokiu tyrimu, leidžia matyti, kaip kinta lietuvių skaitymo įpročiai. Buvo apklausti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Iš viso – 1003 žmonės.

Tyrimų duomenimis, pernai visiškai neskyrė laiko knygų skaitymui 52 proc., šiemet - 40 proc. suaugusiųjų. Tiek pernai, tiek šiemet per savaitę iki 3 valandų skaitė 25 proc. Lietuvos suaugusių gyventojų, 3-5 valandas – 8 proc. pernai ir 12 proc. šiemet, 5-7 valandas – atitinkamai 5 ir 7 proc. , 7-9 valandas - 3 ir 4 proc., 9 valandas ir daugiau - 7 ir 9 procentai.

Pernai suaugusieji knygų skaitymui per dieną skyrė 17 minučių, internetui – 25 minutes, TV – 58 minutes, o šiemet atitinkamai 23, 32 ir 57 minutes. Daugiausia laiko tebeskiriama TV, tačiau akivaizdžiai padaugėjo knygų skaitymui bei internetui skiriamo laiko.

Kaip parodė tėvų, turinčių trejų-dešimties metų vaikų, apklausos, per metus 11 proc. sumažėjo visai neskaitančių vaikų. Pernai jų buvo trečdalis, šiemet – ketvirtadalis. Dažniausiai vaikai (arba tėvai jiems) skaito 3-5 valandas, pernai – iki 3 valandų per savaitę. Šiemet vaikai knygų skaitymui per dieną skiria 41 proc. (9 minutėmis) daugiau laiko nei pernai, tačiau beveik dvigubai - internetui ir tik šiek tiek (3 minutėmis) daugiau TV.

Beveik visi tėvai (98 proc. šiemet ir 97 proc. pernai) turi namie vaikiškų knygų, dažniausiai 10-30 jų. Šiemet padaugėjo tėvų, turinčių daugiau vaikiškų knygų. Taip pat 47 proc. sumažėjo nė vienos knygos per pusę metų neperskaičiusių vaikų. Pernai tokių buvo 23 proc., šiemet – 11 procentų. Pusė vaikų (pernai – trečdalis) per pusmetį perskaitė daugiau nei penkias knygas.

Pasak D.Viliūnienės, akivaizdūs pokyčiai į gerąją pusę. Suaugusieji skaitymui per dieną skiria vidutiniškai 23 minutes, vaikai – 31 minutę. Beveik perpus sumažėjo nė vienos knygos per pusmetį neperskaičiusių vaikų. Tačiau dar keturi iš 10 suaugusiųjų ir ketvirtadalis vaikų visiškai neskaito. Knygų skaitymą dažniausiai pakeičia TV, vis daugiau laiko skiriama internetui.

Turimais ankstesnių metų Eurostato duomenimis, daugiausia laiko skaitymui skiriama Suomijoje (46 minutės per dieną). Lietuvą taip pat lenkia Estija (39 minutės), Vokietija (38), Norvegija (36), Švedija (32), Latvija (28), Jungtinė Karalystė (26). Pernai lenkė dar ir Prancūzija (23) bei Italija (18 minučių). Tokį šuolį per metus lėmė šešiomis minutėmis padidėjęs Lietuvos gyventojų skaitymui skiriamas laikas. Jeigu tempas bus išlaikytas, galėtume, kaip tikino D.Viliūnienė, pasivyti ir Suomiją. Pavyzdžiui, 2018 metais.

Pernai „Alma littera“ pradėjo projektą „Augu skaitydamas“, skirtą skatinti vaikus skaityti ir padėti tėvams ugdyti vaikų skaitymo įprotį, kad skaitymas taptų jiems maloniu laiko leidimu, o ne prievole . Nuo šių metų gegužės projektas bus tęsiamas. Kaip ir pernai, bus rengiamas Vaikų knygos mėnuo, nemokamai dalijami vadinamieji knygų medžiai, rengiami specialūs „Augu skaitydamas“ lavinamieji žaidimai (šių metų naujovė), auginamas virtualus visos Lietuvos vaikų knygų medis, rugsėjį renkami ir apdovanojami uoliausiai skaitantys vaikai.

„Visiškai nesvarbu, ar knyga elektroninė, interaktyvi ar popierinė, ar vaikas pasiskolins ją iš draugo, ar nusipirks knygyne, pasiims iš bibliotekos. Svarbu, kad vaikas skaito, jis nori skaityti ir knygoje randa sau įdomų pasaulį“, - pabrėžė „Alma littera“ leidyklos direktorė.

D.Viliūnienė prisiminė literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos žodžius, kad skaitymas yra kūryba. Gerbkime skaitantį vaiką ir skatinkime, nes jis yra kuriantis vaikas.

Leidėjos įsitikinimu, prie didesnio visuomenės skaitymo labai prisideda įvairios iniciatyvos. Pavyzdžiui, pastaruoju metu viešojoje erdvėje nemažai kalbėta ir diskutuota apie skaitymą, atkreiptas dėmesys į jo naudą vaikui ir suaugusiam žmogui. Skaityti, dovanoti knygas skatino ir žymūs šalies žmonės.

„Svarbiausias laimėjimas yra žmonių nuostatų pasikeitimas, - praėjusius metus įvertino įmonių grupės „Alma littera“ rinkodaros vadovas Giedrius Keraitis. – Pernai žmonės buvo tarsi pasiskirstę į dvi stovyklas. Vieni sakė, kad skaityti yra gerai, kiti buvo įsitikinę, kad skaito tik nevykėliai, skaitymas niekam nėra reikalingas. Dabar nuostatos keičiasi skaitančiųjų naudai.“

.

.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"