TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Lietuviški „Kino pavasario“ filmai: net keturios programos ir Antano Mockaus viešnagė

2015 03 10 13:47
Organizatorių nuotrauka

Šiemet jau 20-ąjį kartą vyksiantis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vėlgi didelį dėmesį skiria ir lietuviškam kinui. Kovo 19-ąją prasidedančios kino šventės metu žiūrovų lauks net keturios lietuviškos programos. Jose – nuo nacionalinio kino premjerų iki lietuvių išeivių filmų ir dokumentikos antologijos.

„20-ojo festivalio gimtadienio proga atrinkome daugiau nei 50 vaidybinių, dokumentinių, trumpametražių ir klasikos filmų. Iš jų – 16 pilno metro. Rinkomės iš daugiau nei 100 lietuviškų filmų – iš daugiau nei bet kada anksčiau“, – antradienį Vilniuje, kino teatre „Pasaka“, surengtoje spaudos konferencijoje sakė „Kino pavasario“ lietuviškų filmų programos sudarytoja Justė Zavišaitė.

Laukia 12 lietuviškų premjerų

Festivalyje bus pristatyta net 12 naujų lietuviškų filmų, dauguma jų – trumpametražiai. Programoje „Lietuviškos premjeros“ – žiūroviškiausiu „Kino pavasario“ filmu anksčiau pripažintos juostos „Knygnešys“ režisieriaus Jono Trukano naujausias darbas „Vaiduoklis, kurio neprisimenu“, animatoriaus Igno Meilūno debiutas kine „Miškas“, dramaturgės, grupės „AVaspo“ vokalistės Gabrielės Labanauskaitės ir Adomo Jablonskio taip pat debiutinis filmas „Tuštumos kilpos“, jaunos režisierės Kamilės Milašiūtės drama „After Rave“ ir kiti filmai.

Į ekraną sugrįš Vaiva Mainelytė

„Tai siaubo komedija apie senatvę. Pagrindinį vaidmenį jame atlieka Vaiva Mainelytė. Ji labai apsidžiaugė, kai pasiūlėme dirbti, nes seniai buvo filmavusis kine. Fantastiška aktorė. Su ja dirbti – didžiulė privilegija. Filme ji, galima sakyti, kiekviename kadre“, – spaudos konferencijoje apie naująjį savo filmą kalbėjo J. Trukanas, kuriam prieš porą metų, kaip aktoriui, teko dirbti su pačiu Johnu Malkovichiumi.

„Kelias iki kino buvo ilgas ir per aplinkui – pradėjau nuo tiksliųjų mokslų, paskui susižavėjau animacija. Mano pirmasis filmas – apie magiškąją miško pusę. Beveik visus efektus darėme rankomis. Nors filmas trunka 12 minučių, jį filmuojant miške praleidome 60 pamainų. Viena naktis – vienas kadras, penkios sekundės“, – su savuoju filmu „Miškas“ supažindino I. Meilūnas.

Jis taip pat atskleidė, kad filme vaidina ir Vilniaus muzikiniame pasaulyje puikiai žinomas personažas Norvydas Birulis, „geltonojo lagaminėlio“ savininkas. Filmo premjeroje pagaliau bus galima sužinoti, kas yra to lagaminėlio viduje.

Populiarėjantis 4:3 formatas – ir lietuviškame kine

Festivalyje bus galima pamatyti ir pirmąjį audiovizualinių menų kūrėjos G. Labanauskaitės filmą „Tuštumos kilpos“, kurį ji sukūrė kartu su režisieriumi Adomu Jablonskiu. „Labai džiaugiuosi, kad susipažinome. Turėjau idėją ir scenarijų, bet jokios patirties, atvirkščiai nei Adomas. Pavyko įdomus eksperimentas. Dabar esu visiškai įsimylėjusi kiną ir noriu kurti dar ir dar“, – kalbėjo G. Labanauskaitė.

Priešingai nei „AVaspo“ kūryba, „Tuštumos kilpose“ žodžių nebus – toks sprendimas pasirinktas tyčia, siekiant išvengti vertimo problemų.

Netradicinį sprendimą kine siūlo ir filmas „After Rave“. Jis nufilmuotas dabar vis populiarėjančiu 4:3 formatu – pavyzdžiui, toks formatas naudotas „Oskarą“ gavusiame lenkų filme „Ida“ (rež. Pawelas Pawlikowski). „Ne, „Ida“ mums įtakos nepadarė, gal labiau Xavier Dolano filmas „Bet kuriuo atveju Lorens“ („Laurence Anyways). Pasirinkome šį formatą, nes norėjome buitį parodyti įdomiau ir koncentruoti dėmesį į pagrindinę filmo heroję“, – paaiškino filmo operatorius Vytautas Katkus. Filmas pasakoja apie jauną merginą, sužinančią apie senelio mirtį. „After Rave“ jau parodytas San Sebastiano kino festivalyje, taip pat laukia savo eilės festivaliuose Austrijoje ir Olandijoje.

Tarp lietuviškų premjerų – ir dokumentinis filmas apie dainininkę Sigutę Trimakaitę. Jį režisavo L. Ryškus, po ilgos pertraukos pristatantis naują filmą. Jis tvirtino, kad iš kino niekada nebuvo išėjęs. „Kine manęs galbūt nebuvo kitiems, bet ne man pačiam“, – sakė režisierius.

Tarp lietuviškų premjerų taip pat intriguoja Giedriaus Tamoševičiaus filmas „Džekis“ – jautri drama apie vyrą, kuriam dėl įkalinimo neleidžiama susitikti su dukra. Nestandartinį kino nuotykį siūlo Lino Mikutos filmas „Pakeleiviai“ apie žmones, stabdančius pakeleivingus automobilius.

Žiūrovai atras svetur sukurtą lietuvišką kiną

Lietuviški filmai yra ne tik tie, kurie sukurti Lietuvoje. Šiemet festivalio programos sudarytojai vėl surinko su Lietuva susijusius filmus iš viso pasaulio, net iš tokių žemynų kaip Afrika ir Australija. Į programą „Lietuviai svetur“ atrinkta net 20 filmų.

Tarp patekusiųjų – lietuvių išeivių JAV šeimoje gimusios režisierės Aldonos Watts filmas „Dainų šalis“ („Land of Songs“), parodantis ją sužavėjusias lietuvių liaudies muzikos dainininkes, australų juodo humoro detektyvas „Mulas“ („The Mule“) su kontroversišku personažu – mafijos smogiku iš Lietuvos, kurį ir suvaidino lietuvių kilmės pradedantysis aktorius.

Jautrią istoriją apie dukrą palikusią, į Sibirą ištremtą mamą papasakos dokumentinis filmas „Kartą mano mama“ („Once My Mother“), kuriame rodomi II-ojo pasaulinio karo įvykiai Lenkijoje istoriškai labai artimi ir Lietuvai. Be to, šio filmo prodiuseris – lietuviškų šaknų turintis Rodas Freedmanas, kurį bus galima sutikti visų šio filmo seansų metu.

S. Janušauskaitė: „Ir būdama Rusijoje esu lietuvių aktorė“

„Kino pavasaryje“ bus galima pamatyti ir Rusijoje ypač sėkmingą karjerą susikūrusią lietuvių aktorę Severiją Janušauskaitę. Už vaidmenį filme „Žvaigždė“ Rusijos kino festivalyje „Kinotauras“ ji buvo pripažinta geriausia aktore bei gavo nacionalinę Rusijos kino premiją „Auksinį erelį“, o visai neseniai aktorė nominuota ir Rusijos kino apdovanojimuose „Nika“, prilygstančiuose Rusijos „Oskarams“.

„Niekada nemaniau, kad viskas pasisuks taip. Nemokėjau rusų kalbos, maniau, kad būsiu Europos aktorė. Rusija niekada nebuvo mano svajonių šalis – ir nėra. Bet atsitiko taip, kad esu norima ten, man smagu, kad ten turiu galimybę dirbti su labai talentingais žmonėmis. Aš vis tiek esu lietuvė, gyvenu čia, visada su manimi galima išgerti kavos. Tiesiog myliu savo profesiją, man nesvarbu, kur dirbu. O užbėgant už akių klausimui apie politiką – jokiu būdu nepalaikau nei karo, nei Putino sistemos“, – kalbėjo S. Janušauskaitė.

Aktorė prisipažino, kad „Žvaigždė“ buvo pirmas kartas, kai ji jautė pasitenkinimą kurdama vaidmenį. Ruošiantis filmui ji turėjo išmokti vairuoti ir netgi nardyti. „Žvaigždė“ turi ir daugiau lietuviškų akcentų: jame vaidina aktoriai Juozas Budraitis ir Arūnas Storpirštis, filme skamba Alinos Orlovos muzika.

Vienas iš garbingiausių festivalio svečių – Antanas Mockus

Lietuvišką programą kovo 21 d. atidarys dokumentinė drama „Gyvenimas yra šventas“. Ji žiūrovus supažindins su gyva legenda, buvusiu Bogotos meru Antanu Mockumi ir jo unikalia kampanija bandant tapti Kolumbijos prezidentu. Į filmo premjerą pažadėjo atskristi ir pats A. Mockus – retas svečias savo tėvų gimtinėje. Pristatant filmą dalyvaus ir vienas iš režisierių ir operatorius Nicolas Servide.

Ir filmas apie Sabonį

Tarp nepremjerinių lietuviškų filmų – ir Rimvydo Čekavičiaus visiškai šviežias filmas „Arvydas Sabonis, 11“, apie legendinį Lietuvos krepšininką. Į programą taip pat įtrauktas kol kas tik kelis kartus Lietuvos kino teatruose rodytas, bet puikiai įvertintas režisierės Giedrės Žičkytės filmas „Meistras ir Tatjana“, supažindinantis su kultiniu Lietuvos fotografu Vitu Luckumi. Taip pat – pirmasis lietuviškas animacinis filmas „Aukso žirgas“, kurio seansų metu bus pristatyta neseniai išleista knyga vaikams tuo pačiu pavadinimu.

Išskirtinė pažintis su lietuviškos dokumentikos klasika

Nors „Kino pavasaris“ visų pirma yra naujausių filmų festivalis, programos sudarytojai suteikia ekraną ir senajam lietuviškam dokumentiniam kinui, kuris daugeliui žiūrovų bus atradimas. Į du skirtingus seansus surinkta iki ir po 1990 m. sukurtų devynių trumpametražių lietuviškų dokumentinių filmų antologija.

Čia žiūrovai galės atrasti tokių Lietuvos režisierių kaip Viktoras Starošas, Arūnas Matelis, Algimantas Maceina ar Audrius Stonys filmus. Vienas jų – režisieriaus Hendriko Šablevičiaus drąsi siurrealistinė, sovietmečiu uždrausta drama „Atspindžiai“, kuri bus parodyta pirmą kartą ją restauravus ir skaitmenizavus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"