TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

„Lietuvos valsčiai“ spalvina baltas dėmes

2013 03 05 15:43
Šiuo metu "Versmės" leidykloje yra rengiamos iš viso 102 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos. / "Versmės" nuotrauka

„Versmės“ leidykla, devynioliktus metus leidžianti “Lietuvos valsčių“ serijos monografijas, skaitytojams ką tik pateikė naują, jau 24-ą leidinį „Juodupė. Onuškis“. Daugiau nei 1800 puslapių dviejų tomų fundamentalus leidinys yra paminklas visiems Juodupės ir Onuškio krašte gyvenusiems, dirbusiems ir kūrusiems žmonėms.

„Lietuvos valsčių“ serija – daugiatomis leidinys apie Lietuvos miestus ir miestelius, kaimus ir vienkiemius, apie jų ir jų apylinkių kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių priešistorinių laikų iki mūsų dienų, kovas už Nepriklausomybę, apie tradicinę kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos papročius, papročių teisę, liaudies išmintį, bažnyčias, įžymius žmones, tarmių ir vietos šnektų ypatumus, tautosaką, tautines mažumas, jų papročius ir gamtos įdomybes.

Krašto enciklopedija

Monografija parengta kaip savotiška enciklopedija, stengtasi aprėpti visas krašto gyvenimo sritis. Straipsnius monografijai rengė 95 autoriai: žymūs istorikai, etnografai, kraštotyrininkai, tautosakininkai, kalbininkai, archeologai, sociologai ir gamtininkai.

Monografijos „Juodupė. Onuškis“ vyriausiasis redaktorius, daugelio straipsnių autorius, iš buvusio Juodupės valsčiaus kilęs a.a. dr. Jonas Šedys, deja, kaip ir penkiolika kitų knygos autorių, nebesulaukė maždaug penkerius metus kruopščiai rengto leidinio pasirodymo. Knygą iki spaustuvės palydėjo jos atsakingasis redaktorius, šiemet už viso gyvenimo darbus puoselėjant lietuvių etninę kultūrą pelnęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių, kraštotyrininkas Venantas Mačiekus, kartu su šia „Versmės“ leidykloje parengęs iš viso jau 10 monografijų. Pasak leidyklos vadovo Petro Jonušo, šviesios atminties J.Šedis knygą rengė kaip tikras mokslininkas, tikras savo krašto mylėtojas.

Kuo ši „Lietuvos valsčių“ serijos monografija išsiskiria iš savo pirmtakių? Pirmiausia – beveik 13 tūkst. asmenvardžių rodykle, gerokai pranokstančia ankstesniųjų monografijų asmenvardžių rodykles. Taigi paminėtus savo giminaičius, protėvius ar save pačius čia ras daugelis Juodupės ir Onuškio apylinkių gyventojų.

Pasak serijos „Lietuvos valsčiai“ lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos pirmininko, archeologinių monografijos straipsnių autoriaus Gintauto Zabielos, „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos skiriasi nuo kitų leidinių apie įvairias vietoves, regionus tuo, kad greta milžiniškos faktologinės medžiagos pateikiami ir moksliniai straipsniai. Anot G.Zabielos, „Juodupės. Onuškio“ vyriausiasis redaktorius J.Šedys, pats būdamas mokslininkas, itin aukštai iškėlė monografijų rengimo kartelę. Galvodamas apie ateitį ir galimus tolesnius šio krašto tyrinėjimus, archeologas paminėjo netyrinėtą Čedasų dvarvietę.

Monografijoje aprašyti visi buvusio Juodupio valsčiaus kaimai. Be to, agrarinių mokslų daktaras J.Šedys straipsniuose nagrinėja valsčiaus karo ir pokario aukas. Anot V.Mačiekaus, straipsnio „Genocidai ir pasipriešinimas jiems“ autorius, aiškindamasis Juodupės žudynių sumanytojus, organizatorius ir vykdytojus, žengė didesnį žingsnį nei nepriklausomos Lietuvos Generalinė prokuratūra.

Senesnis už Rokiškį

Pasak vieno straipsnių autoriaus Broniaus Deksnio, Onuškis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1499 m. kartu su Rokiškiu ir Čedasais. Šaltinis labai autoritetingas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1492-1506) aktas, kuriuo valdovo giria tarp Vyžuonos ir Susėjos upių prie Livonijos sienos kartu su Kurklių bajoro Hanuso Gailiminaičio nelegaliai įkurtu dvaru padovanojama didžiojo kunigaikščio rūmų maršalui ir Anykščių bei Merkinės valsčių valdytojui Grigaliui Astikui. Didžiojo kunigaikščio rašte pažymima, kad Hanusas mišką išarė ir pasistatė dvarą be Aleksandro tėvo – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero – leidimo. Kaip žinia, Kazimieras mirė 1492 m. Tad Hanuso dvaro, davusio pradžią Onuškiui, tada pavadintam Hanisiškiais, įkūrimo data nusikelia į dar gilesnę praeitį. Onuškis senumu lenkia Rokiškį ir Čedasus. Tai seniausia gyvenvietė šiaurinio Lietuvos pasienio ruože tarp Biržų ir Zarasų.

Rokiškio rajone esanti Juodupė – daug jaunesnė gyvenvietė už Onuškį, rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1769 m., kai čia buvo įsteigtas Pajuodupio muitinės punktas. Tačiau viskas išsamiai apie šį už 6 km nuo sienos su Latvija esantį miestelį – naujojoje monografijoje.

Šiuo metu „Versmės“ leidykloje yra rengiamos iš viso 102 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos. Jų rengimo būklė skirtinga: vienų atsiradusi dar tik užuomazga, kitos jau laukia savo eilės spaustuvėje. Artimiausiu metu turi pasirodyti „Pašvitinio“, Sintautų“ (2-oji laida), „Šeduvos“, „Užpalių“ ir „Vaiguvos“ monografijos.

Parengė Jūratė Mičiulienė

  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"