TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras jaudina jau 25 metus

2013 09 16 12:40
LVSO nuotrauka

Daugelis iki šiol mena, kaip nuoširdžiai ir atkakliai jaunas dirigentas Gintaras Rinkevičius grūmėsi įsteigti savo vadovaujamą, Lietuvoje – dar vieną greta jau egzistuojančių filharmonijoje ir operos teatre, simfoninį orkestrą.

Įsibėgėjęs menininkas nesustoja ir jau su brandžiu atkaklumu lekia į kalnų viršūnes, ne tik kolektyvo išgyvenimo sėkmės atžvilgiu. Tarsi publikos emocinio gyvenimo strategas, kurdamas orkestro programas, G.Rinkevičius tendencingai kreipia ją į pakylėjimą: šio rudens simfonijų repertuare – paskutiniosios romantikų simfonijos! Toks pasirinkimas – didžiausio susitelkimo prašantis iššūkis ir jam atsidavusiems garantuojantis sielos „perkrovimą“.

Filosofiškos, dramatiškos, nuvytos iš visatą skrodžiančių polėkių – A.Dvoržako, A.Brukenrio, F.Šuberto simfonijos. Didelėje pagarboje dėl milžiniškų emocinių kontrastų, detalių gausos ir įspūdingos trukmės laikoma Bruknerio 9-oji („Mylimam Dievui”) ir pasiryžėliai ją atlikti – sezono muzikinė kelionė pradedama aukščiausiu kalnu.

„F.Šuberto simfonija C-dur išskirtinė savo didybe ir įkvepiančia energija. Tarytum šokių bei maršų simfonijos karuselė sukasi Vienoje. Tai kūrinys, tvirtai stovintis ant Bethoveno simfonizmo pamatų, bet jau kylantis link Bruknerio epinio romantizmo“, - pasakoja lapkričio mėnesį laukiančio koncerto dirigentas, LNOBT muzikos vadovas Robertas Šervenikas.

Tą patį vakarą girdėsime romantinės rafinerijos šedevrą, F.Šopeno koncertą fortepijonui ir orkestrui f-moll. Fortepijono partiją skambinsiančiam pianistui reklamos nebereikia: tai Andrius Žlabys. Paprašytas apibūdinti jo interpretacijų manierą, dirigentas komentavo: „Žlabys muzikuoja įdomiai ir įtaigiai. Pianisto skambinimas – tai jausmų ir intelekto harmonija“.

Tęsdamas gerą tradiciją, kaip matome, šįmet LVSO vėl kviečia mus į susitikimus su žymiausiais solistais. Vienas aktyviausių, visame pasaulyje koncertuojančių rusų pianistų Nokolaj Luganskyj pradės orkestro sezoną pagrodamas žavingąjį S.Prokofjevo koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 3 C-dur. Galėtume nujausti, kad šis kūrinys yra ypatingai artimas dirigento G.Rinkevičiaus sielai, nes muzika kupina intelekto kibirkščių, šviesiai ekspresyvios lyrikos ir humoro.

Spalio pradžioje du vakarus iš eilės su orkestru skambins jaunatviškai dideliais užmojais besireiškiantis Lukas Geniušas. Šįkart – visus L. van Bethoveno koncertus sudėliojęs eilės tvarka. Šeštadienį 1–3, sekmadienio vakare – 4 ir 5. Intriguoja, kaip pianistui seksis laviruoti tarp sumegztos Bethoveno klasicizmo ir romantizmo pynės.

Dar vieną gražiausių ir retai skambančių romantizmo kūrinių pagrieš smuikininkas Gidonas Kremeris, kuris yra tarp garsiausių Lietuvoje nuolat koncertuojančių muzikantų ir kurio solo grojimus pamena jau kelių kartų publika. Ir dabar jis gros ne su „Kremerata Baltica“ ir ne moderniąją muziką, o legendinį suomio Jano Sibelijaus koncertą d-moll (su LVSO, dir. G.Rinkevičius).

Aukštesniu, religinės muzikos tonu, koncertu „Keturios šventos giesmės” „Vilniaus“ bei „Polifinijos“ chorai, taip pat su LVSO, paminės G. Verdžio 200-ąsias gimimo metines (dir. Povilas Gylys). Koncerto programoje įtraukti ir gražiausi jo operų chorai – bet ne arijos. Toks subtilus standartų laužymas būdingas visam LVSO rudens laikotarpiui.

Spalio pabaigoje prie LVSO pulto matysime Saulių Sondeckį, atliksiantį populiarią klasiką. Kitas vakaro svečias – Rusijoje gimęs, augęs Izraelyje 35-erių trimitininkas Sergej Nakariakov. Vilniuje jis su orkestru gros P.Čaikovskio variacijas Rokoko tema. Variacijų solo partija yra parašyta violončelei, pačiam išraiškingiausiam intrumentui, tad jaunojo trimitininko drąsa groti kitokios rūšies instrumentu atskleis naujų spalvų kūriniui-„bestseleriui“.

Net kameriniai koncertai skirti didesniems ansambliams. Šiltą ir šmaikščią programą parengė orkestro artistų oktetas, ėmęsis mielų M.Glinkos bei F.Šuberto kūrinių. Kamerinių vakarų nostalgiška kulminacija turėtų tapti koncertas „Išsvajotasis Paryžius”. Jo programa – unikali, laisvas orkestro muzikantų sumanymas. Didesnę koncerto dalį skambės XX a. prancūzų kompozitoriaus F. Poulenco muzika, bet jo dainą „Les chemins de l'amour “ išgirsime inkrustuotą lietuvių autorės Nailios Galiamovos opusu. F.Poulenco kūrinys „skambės su inspiracijomis apie Paryžių, kuri myliu AŠ - ir tai yra ne gatvės ir pastatai, o žmonės, kurie gyveno šiame mieste, mylėjo, ieškojo, kūrė. 5 inspiracijų - 5 dalių pavadinimai siejami su jų kūriniais ir vardais, bet gimsta skambant Poulenco dainai ir be jos mano kūrinys neįsivaizduojamas “, - sako N.Galiamova.

Soprano partiją dainuos Asmik Grigorian.

Apie koncertus mažiems ir dideliems vaikams pasakoja dirigentas Ričardas Šumila: „Vėjo laiškai – labai įdomus koncertas, kuriame susipina poezija, muzika ir lėlių teatras.

Tarsi spektaklis-kelionė per metų laikus, pasitelkiant nuostabų Vivaldžio kūrinį smuikui ir orkestrui „Metų laikai" (smuiku gros Saulė Rinkevičiūtė). Muzika apipavidalinama vaidinimu, šviesomis, o kūrinio dalys sujungiamos eilėraščiais, kurie „atsiunčiami“ laiškais - dirigentui, smuikui, altui ir kt. Viskas pavirsta į linksmą ir gyvą vaidinimą.

Kitas koncertas visai šeimai – „Simfoniniai keistuoliai“. „Mano karta užaugo su garsiausiomis Keistuolių teatro spektaklių dainomis“ – tęsia R.Šumila, - „pavyzdžiui, „Geltonų plytų kelias“, „Aukštyn kojom“ , „Mėlynas autobusiukas“, „Varna Albertina“, „Karalių lopšinė“. Man, vaikui, būdavo neįsivaizduojama šventė girdėti, dainuoti kartu, o iš dalyvavimo spektakliuose įspūdžiai liko visam gyvenimui. Šiame koncerte girdėsime ir matysime gerai pažįstamus pirmosios kartos keistuolius: Aidą Giniotį, Iloną Balsytę, Andrių Kaniavą ir kitus, kurie akomponuojant LVSO vaidins, dainuos mums visiems žinomas Keistuolių teatro dainas. Ir galime neabejoti, jog sukurs nepakartojamą šventę mūsų visiems jauniesiems klausytojams ir, be abejonės, jų tėveliams.“

Su džiaugsminga nuotaika „Liepaičių“ koncertas vaikams įsilies į Kalėdinių renginių vainiką. Šiam laikotarpiui LVSO planuoja ypač gausių, įvairiausių popiečių ir vakarų: koncertus „Su meile Barbrai Streisand“, „Tango ir bolero“, „Roko baladės 2“, J. Strausso ir „The Queen“ muzikos programas, gražiausių arijų ir balsų šventes ir t. t. – tikra muzikos fiesta.

Na ir, žinoma, provokatyvieji „bohemiečių“ muzikiniai spektakliai. Iki Naujųjų metų galėsime išvysti operą „Visos jos tokios“ 4 kartus (lapkritį), „Svynį Todą“ 4 kartus (gruodį).

Jubiliejinis LVSO sezonas turės įžanginių koncertų – tarsi moralinę karūną. Rugsėjo 23-osios renginys skiriamas tragiškam įvykiui, Vilniaus Geto 70-sioms likvidavimo metinėms paminėti. Sauliaus Pilinkaus vedamame vakare skambės žydų kompozitorių bei liaudies muzika, solo partijas atliekant žydų tautos muzikantams. 22 d. Vilniuje, 21 d. Kaune pakiliai susibūrę klausysimės M. K. Čiurlionio viename koncerte – kas taip pat nėra įprasta – didžiųjų opusų ir kitų autorių dainų Maironio žodžiais. „Lietuvai brangiai“ jausmus pareikšti mums padės Kauno valstybinis choras (vad. Petras Bingelis) ir LVSO. Visų šių koncertų dirigentas – Gintaras Rinkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"