TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Literatūros klasikos metamorfozė – šokio spektaklis „Altorių šešėly“

2014 03 13 13:10
Organizatorių nuotrauka

Kas veda jauną vyrą rinktis kunigo kelią? Ar gali kunigas būti ir poetas? Kas paskatina bažnyčios tarną mesti kunigystę? Koks tokio žmogaus-ekskunigo likimas? Šie ir daug kitų visuomeninių, religinių ir filosofinių klausimų buvo iškelti aikštėn 1933 m. Vinco Mykolaičio-Putino intelektualiniame psichologiniame romane „Altorių šešėly“.

Po aštuonių dešimtmečių kunigo Liudo Vasario dvasinę evoliuciją pirmąkart ryžtamasi perteikti ne žodžiais, bet kūno ir širdies kalba. Kovo 20 ir 22 dienomis į šokio spektaklio „Altorių šešėly“ premjerą žiūrovus pakvies Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.

Scenoje – tik pasibaigus draudimams

Vieno žymiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių lyrikų Vinco Mykolaičio-Putino raštai tapo lietuvių literatūros klasikos fondo, o jo paties gyvenimas – visuomenės svarstymų srauto dalimi. Šiandien vargiai rastumėm romano „Altorių šešėly“ neskaičiusio ar apie jį negirdėjusio tautiečio.

Nepaisant to, šis kūrinys perėjimų iš literatūrinės formos į sceninę patyrė vos keletą – jo autorius atkakliai saugojo romaną nuo bet kokių bandymų ekranizuoti, inscenizuoti, net versti į kitas kalbas. Atsisakymus lydėdavo kategoriškas V. Mykolaičio-Putino argumentas: „taip nesunku nukrypti į banalumą“.

Tik po 1992 m. pasibaigusio autoriaus teisių galiojimo gimė ir pirmosios romano „Altorių šešėly“ sceninės versijos – Alytaus miesto teatre bei „Knygos teatre“.

Ieškojimo ir pažinimo kelias

Kaip patys pripažįsta, į gilaus, sudėtingo ir sunkiai suvaldomo romano adaptavimą scenai surėmę pečius leidosi choreografas Aurelijus Liškauskas, režisierius Ramūnas Kaubrys, dailininkė Iveta Ciparytė. Šokio spektakliui libretą sukūrė rašytoja, aktorė ir režisierė Birutė Mar.

Pasak jos, kuriant libretą, norėjosi išskirti tas romano linijas, kurias prasmingiausiai galėtų perteikti šokis, pajėgus apnuoginti žmogaus vidinio pasaulio prieštaras – apie tai prabilti universalia kūno, širdies kalba. „Artimiausios pasirodė šios V.Mykolaičio-Putino kūrinio temos: savojo pašaukimo ieškojimo ir žmogiškos meilės pažinimo kelias, per kurį kiekvienas pažįstame, atrandame Dievą ir save,“ – dėstė Birutė Mar.

Eklektika – iš gyvenimo

„Klausimų buvo daug: kodėl, kaip, ar įmanoma be žodžių, šokiu, perteikti tokį sudėtingą kūrinį, ar tai ne per didelė atsakomybė..., – nuogąstavimais dalijosi spektaklio choreografas A. Liškauskas. – Tačiau imdamasis inscenizuoti „Altorių šešėly“ galvojau ne tik apie idėjinius, bet ir apie racionalius dalykus. Manau, jog šis spektaklis turi galimybę sudominti tiek vyresniąją, tiek ir jaunesniąją kartą, moksleivius. Taip, „Altorių šešėly“ savaime yra reklama, tačiau atsakomybė nuo to nekinta – tai egzaminas ir prieš žiūrovą, ir prieš save patį.“

Pasak A. Liškausko, muzika šokio spektaklyje bus kontrastinga – nuo Antano Šabaniausko iki Zbignewo Preisnerio, Olafur Arnaldso, Grego Haineso, kitų šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. Spektaklyje bus klasikinio baleto, sportinių, neoklasikinių šokių, tango elementų. Šiek tiek erdvės palikta ir improvizacijai – seminarijos, pokarinio Kauno, mirties atmosferos leis šokėjų jausmams diktuoti formą.

„Ar nesibaiminu eklektikos?, – lyg nujausdamas galimus kritikų priekaištus klausia choreografas. – Ne. Visas mūsų gyvenimas yra eklektika“.

Aktualus ir šiandien

Spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys įsitikinęs, jog laikas romano aktualumo nepaskandino: „Negaliu atsistebėti, kad po šitiek metų tolerancijos stoka visuomenėje tokia stipri!? Ir Kristaus kareivis, trokštantis išsivaduoti iš dvilypumo labirintų, turi turėti galimybę rinktis, turi turėti galimybę mūsų visų tolerancijai,“ – įsitikinęs spektaklio režisierius.

Šokio spektaklį, kaip ir visą romaną, jis linkęs apibūdinti dviem žodžiais: „dvilypumo labirintai“.

Dailininkė Iveta Ciparytė scenografiją ir kostiumus sukūrė jau antrajam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektakliui (pirmasis – „Kruvinos vestuvės“ pagal A. Piazzolla muziką, choreografas Jurijus Smoriginas). Šiuokart ji teigė nusprendusi naudoti daugiau rekvizito, nei paprastai būdinga šokio spektakliams. Scenoje bus bažnytinės atributikos – sutanos, klauptai, altorius, kryžiai – ir stilizuotų, romano sukūrimo laikmetį atliepiančių kostiumų. Scenografija – tamsi, tačiau lengva, medžiaginė, plazdanti.

Netikėtumų bus

„Altorių šešėly“ šoka visa Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, papildyta keletu kviestinių atlikėjų. Liudo Vasario vaidmenis kuria Aurelijus Liškaukas bei Mantas Černeckas. Scenoje pasirodys Aušra Krasauskaitė, Beata Molytė-Kulikauskienė, Inga Briazkalovaitė, Ana Buchovska-Zamulskienė, Gintaras Visockas, Ričardas Jankevičius ir kiti šokėjai.

„Laukiu premjeros ir jos bijau. Keliuosi ir gulu su šiuo vaidmeniu, vis svarstydama, kokia aš, kokios mes. Juk dabar aš – Liucė, – sakė pirmosios moters, sužadinusios kunigo Liudo Vasario jausmus, vaidmenį kurianti šokėja Aušra Krasauskaitė.

Ir pabaigai. „Šiame spektaklyje žiūrovai romano neperskaitys. „Šokio spektaklis „Altorių šešėly“ bus panašesnis į kino filmą su staigia scenų kaita, dinamika, veiksmu, – apibendrindamas sumanymą sakė choreografas ir pagrindinio vaidmens atlikėjas A. Liškauskas.

Teigdami, jog nei katalikų bažnyčios bendruomenės, nei pasauliečių šokio spektaklis šokiruoti neturėtų, kūrėjai čia pat priduria: „Tačiau netikėtumų bus...“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"