TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – paroda apie Antrojo pasaulinio karo atbėgėlius

2014 11 03 11:34

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, lapkričio 6 dieną, ketvirtadienį, 17 val. įvyks fotografijų parodos „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“ atidarymas.

2014 metais sukanka 75 metai, kai Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai – civiliai ir internuotieji Lenkijos kariai, traukdamiesi iš 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijos užpultos Lenkijos, miniomis užplūdo Lietuvą. Kiek vėliau, tų pačių metų spalį, atvyko ir valdžios tremiami Vokietijos ir Sovietų Sąjungos gyventojai.

Šie įvykiai buvo didžiulis iššūkis Lietuvos Respublikos vyriausybei, nes, vos tik atgavus Vilnių (1939 m. spalio 10 d.), teko spręsti daugybę su atvykėliais susijusių problemų: saugumo, registracijos, apgyvendinimo, maitinimo, pašalpų skyrimo, medicinos paslaugų teikimo, našlaičių priežiūros, švietimo ir kitų. Remiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus apskaita, 1939 m. gruodžio 2 d. buvo užregistruota 18311 atvykėlių: 3273 lietuviai, 7728 lenkai, 6860 žydai, o 1940 m. sausio viduryje Lietuvoje apytikriai buvo jau 34 939: 4173 lietuviai, 17297 lenkai, gudai, rusai ir 13469 žydai.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriuje saugoma unikali 76 fotografijų kolekcija. Norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų reiškinį, muziejus parengė parodą „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“, kurioje atskleidžiama to laiko pabėgėlių kasdienybė, stipriai paveikta komplikuotų tarpvalstybinių santykių, kurių aidai dar nuskamba ir šiandien.

1939-ųjų pabaigoje – 1940-ųjų pradžioje Vilniuje tvyrojusią atmosferą įamžino fotografų šeima Edmundas (1905–1984) ir Boleslava (Tallat-Kelpšaitė, 1908–1982) Zdanauskai, 1945 m. repatrijavę į Gdynią. Žymios fotografės Janinos Tallat-Kelpšienės dukra, užaugusi Kaune ir atvykusi į Vilnių studijuoti šviesoraščio meno pas iškilų Lenkijos ir Lietuvos fotografą Janą Bulhaką (1876–1950), čia ir pasiliko, ištekėjusi už paties meistro mokinio ir bendradarbio Edmundo Zdanowskio (Zdanausko).

Šioje parodoje kviečiame atkreipti dėmesį žmogiškąsias vertybes, įžvelgti visuomeninių organizacijų ir draugijų, tokių kaip Raudonasis kryžius, Vilniaus lietuvių labdarybės draugija, Moterų globos komitetas ir kt. veiklos svarbą ištiesiant pagalbos ranką karo negandų parblokštiems žmonėms.

Zdanauskų fotografijų rinkinys iki šiol neeksponuotas jokioje parodų erdvėje, fotografijose įamžinti lietuviai, lenkai ir žydai. Tikėtina, kad dauguma pabėgėlių nepražuvo karo verpetuose ir, per Lietuvą išsigelbėję, pradėjo naują gyvenimą tėvynėje ar pasaulyje.

Susitikimas su istorija per fotografijas inspiruoja įvairiausius jausmus. Kadangi daugumoje atvaizdų įamžinti įvairaus amžiaus vaikai, tikimės, kad gali atsirasti garbaus amžiaus žmonių, dėkingų likimui už ilgo gyvenimo dovaną, kurie atpažins save ir artimuosius.

Parodą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"