TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Miroslavas Hrochas. "Mažosios Europos tautos"

2013 01 17 10:05
Minties archyvo nuotr.

Čekų autoriaus knygoje siekiama paneigti tarp mažųjų tautų atstovų vyraujantį įsitikinimą, kad jų tautos egzistavimas – unikalus reiškinys, kurį lėmė išskirtiniai istoriniai įvykiai. Aptariamos 27 mažosios tautos, susikūrusios per XIX ir XX a. tautinius sąjūdžius. Nagrinėjamos jų gyvavimo, išnykimo ar transformacijų priežastys, ieškoma bendrų elementų tarp skirtingai besivystančių tautų, tokių kaip suomiai, graikai, flamandai, lietuviai, velsiečiai, buvusios Jugoslavijos tautos. 

Nors M. Hrochas rašo apie istoriją, visą laiką siekiama išlikti arti šiandienos, taip įvertinant praeities įvykių įtaką dabartinei aprašomų tautų situacijai. Knygos autorius yra vienas iš nedaugelio istorikų nacionalinį lietuvių atgimimą interpretuojantis Vidurio Rytų Europos kontekste, o ne tik, pavyzdžiui, lygindamas Lenkijos ir Lietuvos ar Lietuvos ir Čekijos tautinius atgimimus

M. Hrochas – Prahos Karlo universiteto profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto, Upsalos ir Halės–Vitenbergo universitetų garbės daktaras.

  

„Mažųjų tautų, tarp jų ir čekų bei lietuvių, atstovai neretai linkę atsižvelgti tik į savo istoriją. Jie įsitikinę, kad jų tautos egzistavimas – visiškai unikalus reiškinys, o jų istoriją sudaro nepakartojami, su niekuo nesugretinami įvykiai. Tai – optinė apgaulė, nes kiekvienos tautos istorijai būdingi ir visuotiniai bruožai – ryšiai ir sąsajos, kurie būdingi daugelio kitų tautų istorijai. Tyrinėdamas tautinių sąjūdžių ir mažųjų tautų istoriją, visada prieštaravau tautinio išskirtinumo mitui. Taigi ir šios mažos knygutės tikslas yra tai, kad mažųjų tautų atstovai suvoktų, kas jas sieja su kitomis tautomis ir kuo jų istorija specifinė.

„Mažosiomis“ vadinu tas tautas, kurios susidarė devynioliktame ir dvidešimtame amžiuje per tautinius sąjūdžius, tikslingai siekusius įgyti visus trūkstamus visiškai susiformavusios tautos požymius. Šių tautų formavimosi proceso ištakos buvo etninės bendruomenės, o ne „valstybinės“ tautos, suformavusios savo valdančiuosius sluoksnius ir nuo ankstyvosios modernybės laikų išlaikiusios nenutrūkstamą valstybingumo tradiciją. Taigi apibūdinimą „mažosios tautos“ derėtų suprasti ne kaip kiekybinę, o kaip genetinę sąvoką.

Šią knygą parašiau daugiau kaip prieš dešimt metų, bet nusprendžiau jos netaisyti, nors kai kuriuos šalutinius dalykus šiandien vertinu kiek kitaip“.

Miroslav Hroch

  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"