TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Muziejų dienai - aborigenų menas ir egzodo dailės atodangos

2013 05 17 10:50
Regina Matuzonytė-Ingelevičienė. "Su Vėjuku".

Šiandien, gegužės 17 dieną, Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje atidaroma nuolatinė ekspozicija „Rytų Azijos, Naujosios Gvinėjos ir Australijos aborigenų menas“. Taip pat šiuose rūmuose veikia vakar atidaryta išeivijos dailininkės Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės (1905–1980) tapybos paroda „Spalva ir linija išreikšti pojūčiai“.

Proga susipažinti išsamiau

Pernai Lietuvą pasiekė dailininkės Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės kūrybinis palikimas – 222 tapybos kūriniai. Paroda Radvilų rūmuose - pirma proga išsamiau susipažinti su dailininkės, kurios pavardė rečiau pasirodo dailės tyrinėtojų darbuose, kūryba.

Baigusi Kauno meno mokyklą (čia jai dėstė profesoriai Justinas Vienožinskis, Adomas Galdikas, Adomas Varnas ir kt.), R. Matuzonytė-Ingelevičienė Lietuvoje tik pradėjo dailininkės kelią. Karui baigiantis, kaip ir nemažai buvusių Kauno meno mokyklos auklėtinių, pasitraukė į Vakarus. Atsidūrusi perkeltųjų asmenų stovykloje, ji gana aktyviai įsitraukė į lietuvių bendruomenės organizuotą meninį gyvenimą, vėliau jame dalyvavo ir persikėlusi už Atlanto. Pirma pažintis su dailininkės kūriniais įvyko 1988 metais Lietuvos dailės muziejuje surengtoje „Lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos parodoje“. Joje buvo eksponuojami šeši dailininkės kūriniai, vėliau dukterų padovanoti Lietuvos dailės muziejui.

„Parodoje „Spalva ir linija išreikšti pojūčiai“ rodomi 106 dailininkės kūriniai, sukurti po 1932-ųjų. Jų stilistinės savybės apima išraiškos priemones nuo realybės kopijavimo iki fovistinės tapybos,“ – sako kuratorė Rima Rutkauskienė. – „Svarbiausiomis kūrybos išraiškos priemonėmis dailininkei visą gyvenimą išlieka linija ir spalva. Pastoviausiu kūrybiniu akstinu buvo įtampa, gimusi dėl šių dviejų išraiškos priemonių, matoma visuose R. Ingelevičienės darbuose. Didžiąją parodos dalį sudaro kūriniai, kuriuose menininkė ieško ritminės spalvų ir linijų pusiausvyros, tačiau yra ir keletas impresionistinės nuotaikos kūrinių.“

Per džiungles - čiabuvių valtyse

Nuolatinė ekspozicija „Rytų Azijos, Naujosios Gvinėjos ir Australijos aborigenų menas“ veiks trečiame Radvilų rūmų muziejaus aukšte). Joje pristatomi tolimosios Rytų Azijos XV–XX a. tapybos, kaligrafijos, skulptūros bei taikomosios dailės kūriniai iš muziejaus rinkinių, taip pat mums mažai pažįstamų kraštų – Australijos žemyno ir Naujosios Gvinėjos salos – senųjų gyventojų dvasinio ir apeiginio gyvenimo atspindžiai – dievybės ir apeigų atributai. Šiuos egzotiškus pirmykščių tautų meno eksponatus į Lietuvą atgabeno kultūrininkė, visuomenininkė, mokslininkė dr. Genovaitė Budreikaitė-Kazokienė, kilusi iš Kauno, nuo 1949 metų gyvenanti Australijoje. Vertingą Australijos ir Okeanijos tautų meno rinkinį ji padovanojo Lietuvai. Keliaudama po aborigenų rezervatus Kazokienė surinko gausią vieno seniausių pasaulyje meno kolekciją. Tūkstančius metų tobulinti simboliai, kuriuos ant uolynų, eukalipto žievės ir dykumų smėlio kūrė aborigenai, atskleidžia senųjų australų pasaulio sukūrimo mito (dreaming) variacijas ir protėvių paliktus įstatymus, tarp kurių svarbiausias – santarvė su aplinka ir savimi.

„Vertingą papuasų skulptūrų ir kaukių kolekciją Kazokienė surinko plaukdama vandeningomis upėmis per džiungles čiabuvių valtyse – kitokių kelių ten dar nebuvo“ – pasakoja viena iš ekspozicijos autorių Julija Mušinskienė. – Dėl baltiesiems nepakeliamo karšto drėgno klimato ir kanibalizmo Naujoji Gvinėja iki pat XX a. pabaigos liko menkai tepaliesta civilizacijos. Dauguma čia eksponuojamų protėvių atvaizdų buvo naudojami ritualuose kaip galingų dievybių buveinės, laikomi apeigų namuose ir įtaisomi valčių pirmagaliuose, kad gintų nuo piktųjų jėgų. Šios skulptūros ir kaukės papuasams buvo tarpininkai tarp gyvųjų ir mirusiųjų, jos buvo atsakingos už sėkmę kare, medžioklėje, meilėje. Dabar jos liudija ne tik žmonijos vaikystę menantį mitinį pasaulėvaizdį, bet ir tai, ką praradome veikiami civilizacijos. XX a. pradžioje Europos meno didieji reformatoriai atsigręžė į primityviųjų tautų kūrybą ieškodami joje spontaniškumo, nuoširdumo, vitališkumo – tai, ko primityviųjų meistrų kūriniai turėjo su kaupu. Praėjęs šimtmetis Australijos aborigenų ir Naujosios Gvinėjos menui atvėrė garsiausių pasaulio muziejų sales.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"