TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

N.Marčėnaitė ir iš kirvio išvirtų sriubą

2013 04 13 6:00
"Man nėra nieko blogiau už vedėją, kuris mėgaujasi savimi. Kartais aš pati taip elgiuosi", - sako N.Marčėnaitė. / "Lietuvos ryto" televizijos nuotrauka

Neduokite jai pavalgyti - duokite pakalbėti. Viena plepiausių TV žvaigždžių, dailininkė Nomeda Marčėnaitė nuo pirmadienio veda "Lietuvos ryto" TV pokalbių laidą "Kitaip. Su Nomeda". Ji prisipažįsta visada truputį įsimylinti kalbinamą žmogų, patyliukais menininkė pasvajoja padaryti šnekintų asmenybių galeriją.

- Davei milijoną interviu. Ar dar yra klausimų, kurių tau nepateikė žurnalistai?

- (Juokiasi.) Aišku, kad yra. Visada būna tokių klausimų, bet tau jų nesufleruosiu. Kiek gali kalbėti tas pats žmogus? Jaučiu, kad esu per daug kalbėjusi. Todėl nedrįsčiau ginčytis su interneto komentatoriais, kurie sako, kad Marčėnaitė užkniso. Suprantama, visi patyrę televizijos suvokia, kad reikia "prasukti" laidą: be reklamos - nė iš vietos. Bet duodama interviu dažniausiai pamirštu pareklamuoti savo projektą.

- Suteikiu progą pareklamuoti "Kitaip. Su Nomeda".

- Pareklamuoti laidą?.. Kol kas parodyta tik viena laida - man reikia pažiūrėti daugiau. Sunku ką nors pasakyti, bet filmuoti buvo labai skanu. Antroji laida šiek tiek geresnė už pirmąją. Mano pašnekovai nepaprastai įdomūs, aš dėl jų degu. Visada truputį įsimyliu kalbinamą žmogų - kitaip negaliu. Turi žiūrovas matyti gerąsias ir blogąsias pašnekovo ypatybes, turi būti dėmesingas, įsijausti į jo gyvenimą. Tokiems dalykams esu godi ir smalsi. Man nereikia imituoti susidomėjimo - man iš tikrųjų nuoširdžiai įdomu.

- Ko sieki naująja laida?

- Žmonės savo galvoje garsenybes dėlioja į tam tikras lentynėles. Labai dažnai įspūdis apie įžymybę yra klaidingas. Visi susidarę išankstinę nuomonę, kaip turi elgtis iš televizoriaus ekrano pažįstamas žmogus. Žinomi asmenys įsprausti į tam tikrus stereotipus ir klišes. Atrodo, kad apie juos žinome labai daug. Tai - iliuzija. Bandau pažvelgti į juos kitais aspektais, kitomis akimis, paieškoti įdomių dalykų. Kol kas man sekasi - pašnekovai atsiveria. Tiesa, negalėčiau būti arogantiška ir sakyti, kad tai visada pavyksta.

- Pirmadienį per pirmąją "Kitaip. Su Nomeda" laidą kalbintas baletmeisteris Jurijus Smoriginas apsiašarojo. Tau tai buvo netikėta?

- Visiškai ne. To ir tikėjausi - Jurijaus širdingumo. Aš jį suprantu. Šis mano pašnekovas vertinamas kaip pagyrūnas, tačiau jame atpažįstu savo pačios bruožą - negirto vaiko, kuris vaikystėje turėjo nevisavertiškumo kompleksą, sindromą. Tokie žmonės daugelį metų įrodinėja, kad yra ko nors verti. Taip nutinka ne todėl, kad jie nori girtis - jie nori pasakyti: "Ei, alio, žmonės! Aš irgi šį tą pasiekiau."

- Praėjusiais metais BTV eteryje vedei pokalbių šou "Skanus pokalbis", kuris buvo filmuojamas tavo namuose. Visi pokalbiai buvo skanūs?

- Visi buvo skanūs, bet kai kurie - prėskoki ir pernelyg ištęsti. Į kai kuriuos interviu neįdėjau pakankamai prieskonių. Mano pašnekovai buvo nuostabūs žmonės. Patyliukais svajoju padaryti kalbintų asmenybių, kurios išliks Lietuvos istorijoje ir nebus greitai pamirštos, galeriją.

Darau tam tikras išvadas. "Skaniame pokalbyje" galėjau būti ne tokia saldi - nors dėk prie žaizdos. Dėl to ir pritrūkdavo prieskonių. Po "Kitaip. Su Nomeda" filmavimo prie manęs priėjo kalbintas Arūnas Valinskas ir sakė: "O tu pasikeitei." Priėmiau tai kaip komplimentą.

- "Skanus pokalbis" iš eterio pasitraukė dėl mažų reitingų?

- Taip. Tautai nelabai reikalingos tokios laidos - deja, žmonės labiau norėtų apatinių skalbimo. Visiems skanu tai, kas neskanu. Nesusidarė "kritinės masės", kuriai būtų įdomus "Skanus pokalbis". Kita vertus, šiais laikais intelektualesni žmonės paromis nesėdi prie televizoriaus - juk yra internetas. Negali tikėtis, kad jie močiučių laiku žiūrės intelektualius pokalbius. Todėl ir nesurenki reitingų.

- Kokie laidų vedėjai tau nepatinka?

- Man nėra nieko blogiau už vedėją, kuris mėgaujasi savimi. Kartais pati taip elgiuosi. Labai to nemėgstu. Geriausi vedėjai yra tie, kurie sugeba balansuoti. Reikia šiek tiek narcisizmo, nes "telikas" tai mėgsta. Bet kaip padaryti, kad vaizdas būtų skanus, kad tai nebūtų mėgavimasis savimi?.. Reikia profesionalumo.

"Labai dažnai įspūdis apie įžymybę yra klaidingas", - teigia N.Marčėnaitė. / BTV archyvo nuotrauka

- Pernai spalį Frankfurto knygų mugėje pristatei leidyklos "Tyto alba" išleistą savo knygą vaikams "Lėlė". Sudėtinga rašyti vaikams?

- Kaip čia atsakius? Man nesudėtinga rašyti. Nežinau, kam - vaikams ar suaugusiesiems - rašyti sudėtingiau. Kurdama tekstą visada daugiau braukau nei rašau. Parašau pradžią, o tada skaitau ir braukau. Kartais nelieka nieko. Palikti turi tik tai, ko negali išbraukti. Braukyk, kol braukosi. Toks mano rašymo būdas.

Tikiuosi rasti laiko ir išleisti dar vieną knygą.

- Prieš keletą metų leidykla "Obuolys" išleido kulinarinę tavo knygą "Nomeda. Virtuvės užrašai". Daug laiko praleidi virtuvėje?

- Labai daug. Man labai patinka gaminti. Virtuvė yra kūrybinės dirbtuvės. Neinu pramintais keliais - kuriu savo patiekalus. Norint iš kirvio pagaminti sriubą reikia turėti talentą. Aišku, mokėčiau tokią pagaminti. Kai į svečius atvažiuoja bičiulių kompanija, pirmiausia ją pamaitinu. Taip darau nuo dvidešimties metų. Gaminti - didelis džiaugsmas.

Beje, man "Nomeda. Virtuvės užrašai" nepatinka, nes joje per daug mėgavimosi savimi - knygoje tiek mano nuotraukų, kad jų užtektų šešioms biografinėms knygoms. Tai - neskanu.

- Prieš porą mėnesių iš sodybos prie miško persikėlei gyventi į Vilniaus centrą. Tavęs neerzina miesto šurmulys?

- Neerzina, nes mano bute - tokia tyla, kad girdžiu tik žvirblius. Nėra mašinų ir miesto gaudesio.

- Turi įdukrą Ūlą, kuriai beveik keturiolika metų, ir sūnų Titą, kuriam keturiolika. Esi griežta mama?

- Kartais aš per griežta, kartais per minkšta. Kartais jaučiuosi esanti nenuosekli. Auklėjant vaikus nuoseklumas - labai svarbus dalykas. Bandau būti nuosekli. Paauglystė - nelengvas metas ir paaugliui, ir tau. Bendromis jėgomis galima tai išgyventi. Susitaikėme, radome būdą, kaip gyventi su paauglyste. (Juokiasi.) Mano vaikai nuostabūs.

Manęs kadaise klausė: "Kaip ugdyti vaikų kūrybingumą?" Pirmiausia reikia jo nenužudyti. Pasiūlyk trimečam vaikui ką nors nupiešti. Jis mielai sės ir pieš. Pasiūlyk tai aštuonmečiam. Vienas sakys, kad mėgsta piešti, kitas - kad ne. O suaugusieji teigia nemokantys piešti, nors kai buvo trejų, viską mokėjo. Vadinasi, vaikystėje jiems nebuvo sudarytos sąlygos kurti. Gyvenime nesu kvestionavusi savo vaikų, kai jie kalba apie profesijas, kurias norėtų įgyti, arba šiaip fantazuoja. Noriu, kad jie fantazuotų, svajotų. Palaikau juos.

- 2010 metų lapkritį vyriausias sūnus Dovas Serapinas, kuriam dabar 27 metai, ir jo žmona Indra Dovydėnaitė susilaukė pirmagimės Fridos. Koks jausmas būti močiute?

- Geras. Psichologiškai tai manęs nekeičia. Jei pagimdai vaiką, įsijungia visokie organizmo mechanizmai - gamta užveda. Kai tampi močiute, niekas nepasikeičia. Atsiranda dar vienas žmogeliukas, kuris tau įdomus. Frida nepanaši nei į Dovą, nei į Indrą, nei į mane. Ji - stebuklinga ir įdomi mergaitė. Pumpurėlis, kuris kada nors prasiskleis. Man be galo gera ją matyti. Išvydusios viena kitą abi "susileidžiame". Nepaprastai geras jausmas.

- Ką manai apie plastines operacijas, kurios naikina raukšles?

- Nemąstau apie plastines operacijas, netikiu jomis. Labai tikiuosi, kad manęs neištiks marazmas kreiptis į plastikos chirurgus. Žmonės, kurie lieka be veido išraiškos, man atrodo negražiai. Jų veide - šypsena, bet tai - ne šypsnis, o grimasa. Man nepatinka neišraiškinga veido mimika. Geriausias makiažas mano amžiaus moteriai - išmintis akyse. Baimė dėl raukšlių atrodyti vyresnei yra nelaimingo gyvenimo požymis, seniai susitaikiau su savosiomis. Tai - smulkmena. Susitaikiau net su savo mirtimi. Palyginti su ja, raukšlės nėra nieko ypatingo. Pasitaiko, kai draugai sako: "Netikiu, kad tu nebijai mirties." Aišku, bijau negalios, bijau kitiems būti našta, bet mirti man nebaisu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"