TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Naujoje knygoje vaikams – Grigiškių katinų nuotykiai

2014 11 10 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Prie tokių vaikams žinomų murklių kaip Batuotas katinas ar Garfildas prisideda ir dar trys katinai iš Grigiškių. Jų nuotykiai pasakojami leidyklos „Tyto Alba“ išleistoje portalo lzinios.lt redaktoriaus Kęstučio Jašinsko knygoje.

„Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje esu visiškai niekam nežinomas rašytojas. Dar visai neseniai nekūriau nieko, tik pasakas savo sūnui, žmonai ir darbdaviui“, – sako kolega, nustebinęs kūriniu 8-12 metų vaikams. Bent jau šitaip nurodoma knygos „Grigiškių katino raštai“ viršelyje. Tačiau iš tiesų ji galėtų patikti visiems, turintiems vaikų ar vaikiškumo.

„Grigiškėse gyvenu daug metų. Gerai gyvenu. Viską turiu: namus, draugų, susirandu paėsti. Žodžiu, viskuo turėčiau būti patenkintas. Tačiau imk ir atsitik tu man taip: jau kuris laikas uodegos galiukui ramybės neduoda keisti virpesiai. Vis apninka pojūtis, kad kažko trūksta“, – knygoje porina pasakotojas katinas. Jo ir dviejų bičiulių gyvenimas panašus į žmonių: jie svajoja, įsimyli, sportuoja, imasi verslo, įsivelia į muštynes, žvejoja ir leidžiasi į keliones.

– Kęstuti, sakei, kad istorijos apie Grigiškių katinus gimė sekant pasakas sūnui prieš miegą. O kaip kilo mintis jas užsirašinėti bei po to išleisti?

– Pasakojimai apie keturkojus pradėjo atsirasti, kai sūnui tebuvo aštuoneri. Kadangi jis mėgo klausytis įvairių istorijų einant miegoti, kai kurias jų kūriau iš anksto ir užsirašinėdavau. Nerimaudavau, kad iki vakaro pamiršiu. Vėliau šie užrašai keliems metams nugulė giliame stalčiuje. Šiemet, namuose pradėjus remontą, jie vėl buvo atrasti. Pamaniau, kad išsiųsti katinus su visais jų patyrimais šiukšliadėžėn, būtų neteisinga. Taip kniaukiantys draugai atsidūrė leidykloje „Tyto Alba“. Būtent ten dirbančių puikių žmonių dėka pažvelgti į Grigiškių katinų gyvenimą dabar gali ir daugiau vaikų.

– Kuo išskirtiniai Grigiškių katinai? Kad Fabijoniškių ar Užupio kniaukliai nesibartų.

– Ilgus metus trunkančių stebėjimų ir naktimis girdimų „koncertų“ klausymosi metu susidariau įspūdį, kad kailiuotųjų Grigiškėse yra tikrai daug. Nuodugnios analizės dėka priėjau išvados, kad tokioje gausioje bendruomenėje neišvengiamai privalo būti pasidalinta pareigomis, autoritetu ir įtakos sfera. Kol kas asmeniškai nedalyvauju jų susirinkimuose, tačiau neabejoju, kad ten vyksta tokie dalykai, kurių neturime galimybės stebėti net per viską nušviečiančią televiziją. O Fabijoniškių ir Užupio ūsuotieji, deja, pykosi ir vis tebesipyksta. Nes vieni gyvena prestižiniame rajone, o kiti – ne. Iniciatyvos spręsti konfliktą turėtų imtis Vilniaus savivaldybė.

Kęstutis Jašinskas /Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

– Nuotykius Grigiškėse mums pasakoja katinas, kurio vardo taip ir nesužinome, nors jo bendražygiai vadinasi Kapliadančiu ir Storakumpiu. O kuo vardu raštų autorius?

– Jis pageidavo likti Incognito. Buvo matyti, kad nors ir nelabai supranta, ką tai reiškia, tačiau nesakykite, kad negražiai skamba.

– Kvatojausi, skaitydama istoriją apie rūkytos dešros kvapą. Kuris iš katinų išgyventų nuotykių tau pačiam labiausiai patinka?

– Kadangi negaliu pasigirti vešlia šukuosena, jautriausiai reagavau į pasakojimą apie kirpyklą. Iki šiol tiek kirpėjui su Storakumpiu, tiek kitose istorijose šmėkščiojančiam Kapliadančiui, nenusakomai pavydžiu trijų dalykų: atkaklumo, optimizmo ir neišardomos draugystės. Tapti draugais gali visi, tačiau jais likti nepaisant įvairių negandų – ne kiekvieno nosiai.

– Rusų poetė Ana Achmatova sakydavo, kad esama dviejų priešingų žmonių tipų: vieni mėgsta šunis, arbatą ir Borisą Pasternaką, kiti – kates, kavą ir Osipą Mandelštamą. Prie kurių priskirtum save ir kuo užkliuvo katės? Gal augini?

– Mėgstu viską, – ir šunis, ir arbatą, ir Pasternaką su Mandelštamu. Kavą – taip pat. Jokios vidinės priešpriešos dėl to nejaučiu. O katę auginu. Ji auga labai įvairiai: kai šeriu – tunka, kai vien girdau – kūsta. Atvirkščiai nebūna. Rudenį, žiemą ir pavasarį ji praleidžia namuose, o vasarą vyksta atostogų į kaimą. Tai nepaprastai savarankiška, savitą charakterį turinti būtybė. Savo būdo ypatumais ji ir „paperka“: žmogus jai reikalingas tol, kol gali pasiūlyti maistą ir šiltą guolį. Kiti tarpusavio santykiai priklauso nuo jos nuotaikos ir susiklosčiusios situacijos. Aklos tarnystės – nė trupinėlio. O raminančiu oriu murkimu gali suknežinti net kiečiausiu akmeniu virtusią šeimininko širdį.

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

– Tęsiant apie gyvūnus: knygos puslapiuose pasigedau kokio mielo šunelio ar priešiško šunėko kaip reikšmingo personažo. Lojantis keturkojis pasirodo tik skyriuje apie sportą, kai pasakojama apie bėgimo nuo šuns rungtį, kurioje bičiuliai katinai varžėsi.

– Mano nuomone, šunys ir katės Grigiškėse sutaria, posakis „Barasi kaip šuo su kate“ miestelyje negalioja. Žinia, būna ir išimčių, kurios tik patvirtina taisyklę. Kaip galima nutuokti iš „Grigiškių katino raštų“, šios dvi rūšys, matyt, viena kitai reikšmingos įtakos nedaro, todėl knygelėje šunėkams nėra skiriama didesnio dėmesio. O apie bėgimo nuo šuns rungtį net katinai kalba tiesiai šviesiai: „Palikite ją mums patiems. Jokiu būdu nebandykite savarankiškai.“ Nors klausyti kačių patarimų gali atrodyti absurdiška, šiuo atveju, patarčiau elgtis būtent taip.

– Paskutiniuose knygos puslapiuose Grigiškių murklys išsiruošia į kelionę. Ar sulauksime istorijų apie joje pritirtas katinybes?

– Jau ilgokai jis iškeliavęs. Reikės vykti ieškoti ir parvesti namo. Grigiškėse be jo šiek tiek tuščia. Manau, kiek pailsėjęs po kelionės, jis būtinai pasidalins patirtimi. Nors pasivadino Incognito, šis katinas tikrai nėra iš tylenių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"