TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Naujojo „Spragtuko“ istorija rutuliosis Vilniuje

2014 11 03 14:42
Krzysztofas Pastoras. Lukaszo Magrabios nuotrauka

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) rengdamas naują Piotro Čaikovskio baleto „Spragtukas“ pastatymą, choreografas ir LNOBT baleto trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras suteikė šiai baleto pasakai Vilniaus kolorito. Pagal E. T. A. Hoffmanno apsakymą sukurto spektaklio veiksmas perkeliamas į Vilniaus senamiestį.

Į „Spragtuko“ premjeras lapkričio 21, 22 ir 23 d. susirinkusi publika turėtų atpažinti vaizdo projekcijose šviečiančią sostinės panoramą. Tačiau veikėjų vardai nekeičiami – tiesiog ponai Štalbaumai, kurių vaikams Mari ir Fricui Kūčių naktį nutinka stebuklinga istorija, gyvena Vilniuje.

Kodėl gi ne? Juk ne tik mūsų dienomis, bet ir devynioliktajame amžiuje Lietuvos sostinėje galima buvo išgirsti daugeliu kalbų šnekančius žmones. Juo labiau, jog baleto istorija nešiuolaikinama – „Spragtuko“ veiksmas rutuliosis praeity, kaip ir dera tikroms pasakoms.

Naujasis „Spragtukas“ bus jau trečiasis LNOBT repertuaro spektaklis, kuriame vienokiu ar kitokiu pavidalu figūruoja Vilnius. Anželikos Cholinos 2011 m. pastatytame balete „Barbora Radvilaitė“ finalinėje scenoje matoma Vilniaus Aušros vartų Marijos paveikslo replika.

Operos scenoje Vilniaus vaizdai ir ženklai labai ryškiai panaudojami 2013 m. statytoje Richardo Wagnerio operoje „Lohengrinas“. Čia veiksmas perkeliamas į sostinės Katedrą – spektaklio scenografija atkartoja Vilniaus katedros architektūrines proporcijas. Negana to, kiekvieno operos veiksmo pradžioje vaizdo projekcijose sukasi autentiški archyviniai Vilniaus (ir Kauno) dokumentiniai kadrai.

Taigi „Spragtukas“ taps trečiuoju LNOBT spektakliu, kurio statytojus įkvėpė ypatinga Vilniaus aura.

Spektaklio choreografo ir režisieriaus K. Pastoro librete rašoma: „Kūčių vakaras Vilniuje. Gatves po truputį gaubia sutemos, vaikai baigia lipdyti senį besmegenį, o greta keletas porų maloniai leidžia laiką žiuoždamos pažiūžomis. Į Vilniuje jau daugelį metų gyvenančio pono Štalbaumo namus, tradiciškai rengiamai šventinei vakarienei renkasi svečiai...“

K. Pastoras truputį pakoregavo originalų 1892 metų Mariaus Petipa ir Levo Ivanovo sukurtą baleto libretą, tačiau pagrindas išlieka tas pats – E.T.A. Hoffmanno apsakymas „Spragtukas ir Pelių karalius“ („Nussknacker und Mausekönig“).

Tik šį kartą pagrindinė blogiukė yra Pelių karalienė, kuri tiesiog negali pakęsti įsimylėjėlių ir todėl visais įmanomais būdais stengiasi juos išskirti.

Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografijos ir kostiumų dailininkas Viačeslavas Okunevas (Rusija), šviesų dailininkas Levas Kleinas.

Vaidmenis kuria: Mari – Anastasija Čumakova, Inga Cibulskytė, Grytė Dirmaitė, Kristina Gudžiūnaitė, Haruka Ohno, Jekaterina Romankova, Princas/Spragtukas – Ignas Armalis, Ernestas Barčaitis, Romas Ceizaris, Genadijus Žukovskis, Stanislavas Semianiūra, Pelių karalienė – Kristina Galalytė, Greta Gylytė, Olga Konošenko, Rueda Blanco Marta, Droselmejeris – Marius Miliauskas, Martynas Rimeikis, Laimis Roslekas, Igoris Zaripovas, Fricas – Tomas Ceizaris, Davidas Santos, Voicechas Žuromskas, Andrius Žužžalkinas, ir daugelis kitų baleto solistų bei artistų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"