TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Ne viena byla verta A.Christie romano

2010 05 22 0:00
E.Knispelis dvejus metus rinko medžiagą ir kūrė filmus apie dešimt didžiausią rezonansą nepriklausomoje Lietuvoje sukėlusių įvykių.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nuo birželio LNK televizija visą vasarą rodys dokumentinių Egidijaus Knispelio filmų ciklą "10 įvykių, sukrėtusių Lietuvą".

Filmų ciklas apima 20 atkurtos nepriklausomybės metų. Įvykiai, apie kuriuos E.Knispelis sukūrė dešimt filmų, yra šokiruojantys. Kiekvieno filmo pabaigoje operatoriaus, montuotojo ar muzikos redaktoriaus reakcija būdavo vienoda: "Negi taip galėjo būti?" Šia dokumentika E.Knispelis žiūrovus prie ekrano tikisi prikaustyti labiau nei pramoginio žanro laidos.

- Ar per laiko atstumą pasižiūrėjus į tuos įvykius jie atrodys šiek tiek kitaip, nei atrodė tada, kai dar buvo naujiena? Gal paaiškėjo ir daug naujų faktų, į kuriuos anksčiau nebuvo kreipta dėmesio?

- Tie įvykiai atrodys gerokai kitaip. Keisčiausia, kad daugelio iš tų bylų nestudijavo joks žurnalistas. Apie tai galite paklausti teismo archyvo vedėjų. Juk visi skuba kuo greičiau pranešti tai, ką išgirdo teismo ar prokuratūros koridoriuje. Atskirais epizodais buvo lyg ir viskas pranešta: kas atsitiko, kas tai padarė, kaip už tai nubaudė.

Man visada labiausiai rūpi poelgių motyvacija vykdant ir tiriant nusikaltimus bei atsitiktinumo vaidmuo. Suskaičiavau, kad, rengiant tuos filmus, teko atidžiai perskaityti mažiausiai dvidešimt tūkstančių bylų lapų, pažymų, neįsegtų į bylas, iššifruoti per šimtą dešimt valandų pokalbių su istorijų herojais.

Be abejo, paaiškėjo labai daug naujų faktų. Jų viešoje erdvėje nebuvo. Prokurorus ir kriminalistus aš vargu ar nustebinsiu, nes jie yra pagrindiniai mano informacijos šaltiniai, tačiau žurnalistai jų anksčiau nežinojo. Be to, liudytojai, aukų artimieji, nuteistieji, prabėgus šiek tiek laiko, tampa kalbesni nei teisme. Be galo įdomu, kai po kokio dešimties metų apie didžiulį rezonansą sukėlusį įvykį, apie kurį visi rašė, sužinai tai, apie ką buvo nutylėta. Klausi kodėl? Ir išgirsti nustebusių žmonių atsakymą: "Tai, kad niekas neklausė apie tai..." Tą patį gali pasakyti ir bet kuris teisme liudijęs žmogus.

- Kurį įvykį pavadintumėte rezonansiškiausiu?

- Kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymą. Suskaičiavau, kad apie tai nacionalinėje spaudoje pasirodė 1056 publikacijos. Regis, nieko naujo šia tema jau negalima pasakyti. Deja, toje istorijoje yra tiek juodų dėmių, kad apie jas ir šiandien saugumiečiai su prokurorais nekalba.

Kai nuvykau į teismą susipažinti su byla ir man vežimėliu atvežė visus trisdešimt tomų, archyvo darbuotojų paklausiau, ar joms nenusibodo tuos tomus vežioti žurnalistams. Mane nustebino atsakymas: "Ką jūs, esate vienintelis."

Apie kunigo apiplėšimą ir nužudymą pasakosiu trimis atskirais filmais. Galėčiau net knygą parašyti, čia tiek skirtingų temų. Yra dar dvi nutrauktos baudžiamosios bylos pareigūnams dėl galimo piktnaudžiavimo tiriant kunigo nužudymą. Jos neviešos. Labai įdomios, anot buvusio generalinio prokuroro Kazio Pėdnyčios, kurio iniciatyva tos bylos pareigūnams ir buvo iškeltos, tikrai vertos Agathos Christie romano. "Kai kas tada buvo labai susijaudinęs..." - apie Kauno prokuratūrą, kurios darbuotojai turėjo tirti pernai gautus Drąsiaus Kedžio skundus, sakė prokuroras. Tai amžiaus asmenybė. Amžiaus apiplėšimas (5 milijonai litų). Amžiaus ekshumacija. Amžiaus laidotuvės. Amžiaus pabėgimas (konvojuojamas Vladas Beleckas pabėgo iš Valstybės saugumo departamento Kauno skyriaus vadovo Olego Travkino automobilio). Amžiaus gaudynės (tą naktį bėglį Kaune gaudė beveik tūkstantis saugumiečių ir policininkų). Ar skaitėte O.Travkino parodymus, duotus tada, kai jis jau buvo atsistatydinęs iš tų pareigų? O, o, o... Tai pranoksta A.Christie. Nebūčiau skaitęs toje neviešo pobūdžio byloje, manyčiau, piktavaliai tyčia taip parašė, norėdami pasityčioti iš Valstybės saugumo departamento. Filme tai bus cituojama. Nepatikėsit. "Superagentų mitas iš Saugumo departamento tąkart žlugo", - sakė K.Pėdnyčia.

- Kokie įvykiai filmų cikle dominuoja?

- Dideli kriminalai. Jie susiję su didelėmis dramomis. Visose tose istorijose buvo kas nors nužudytas. Kitaip nebūtų buvę jokių sukrėtimų. Tokia jau žmogaus prigimtis. Sportininkų pergalės, meno ar mokslo žmonių laimėjimai mus džiugina ir įkvepia, tačiau laimėtos krepšinio ar futbolo rungtynės niekada nesukrės. Norėsi išgerti daugiau alaus, pasipuikuoti, kad esi iš to paties miesto ar šalies. Tačiau ir ne kiekvienas kriminalinis įvykis sukrečia. Lietuvis prie kriminalų jau, ko gero, yra pripratęs taip, kaip morgo darbuotojas prie naujo "maišo ant vežimėlio". Sukrečia tik tai, kas mumyse užkabina kažką giliau, kas gąsdina, ko negali suprasti ir paaiškinti...

Prisimenu, Panevėžio apygardos teisme kalbėjomės su Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku teisėju Pranu Šimkumi. Jis buvo vienas iš trijų kolegijos narių, 1996 metais kalėti iki gyvos galvos nuteisusių abiturientą Mindaugą Daunorą iš Biržų rajono Kupreliškio kaimo. Pats garsiausias tėvažudystės atvejis Lietuvoje. Vaikinas sadistiškai nužudė savo 41 metų mamą, dešimtmetę sesutę ir 39 metų patėvį. Juos suvilko į šulinį ir užbetonavo. Penkias savaites šeima buvo paskelbta dingusia be žinios. Ir ši istorija nutiko ne kokioje nors asocialioje šeimoje. Žiniasklaida pasakojo, kad gerai besimokantis abiturientas, kurį eksternu studijuoti jau buvo priėmęs vienas universitetas, ruošiasi egzaminams, laukia grįžtančių tėvelių ir sesutės, rūpinasi ūkiu, vienas aparė šešis hektarus, melžia karves, juo žavėjosi visa Lietuva. Pas jį važiavo iš laikraščių, fotografavo. Tėvai savo vaikus auklėjo, kad Mindaugėlis iš Biržų rajono yra visiems pavyzdys. Kai atkasė šulinį prie namo... visi liko sukrėsti. Nesuprato motyvų.

- Kurdamas filmus apie pirmą serijinį žudiką maniaką nepriklausomoje Lietuvoje Antaną Varnelį, apie pakelių maniaką Kazį Jonaitį turbūt susidarėte nuomonę, kaip tokiais tampama? Gal net šiuo klausimu galėtumėte pakonsultuoti psichologus, psichiatrus?

- Kaip tampama maniakais, iš tiesų aiškinausi ir tai bus išsamiai papasakota mano filmuose. Psichiatrų nuomone, priežastys atsinešamos iš vaikystės. Tik ne visiems praeity patirtos nuoskaudos prasiveržia maniakiška brutalaus smurto forma. Reikia dar kitų priežasčių. Psichologija kaip mokslas, tiriantis elgesio motyvaciją, man visada buvo įdomu. Kadaise net ilgai svarsčiau, ką studijuoti: žurnalistiką ar psichologiją. Septynerius metus su Palmira Galkontaite Lietuvos televizijoje rengėme psichologinę-publicistinę laidą "Nakviša". Tada ji buvo labai populiari.

- Ar, jūsų nuomone, tie dešimt įvykių paliko ryškesnį pėdsaką Lietuvos gyvenime? Gal apskritai į tam tikros rūšies problemą buvo pirmą kartą atkreiptas dėmesys?

- Čia reikėtų atskiros studijos. Teisėsaugininkai mane tikino, kad bausmė žurnalisto Vito Lingio nužudymo užsakovui Borisui Dekanidzei buvo perspėjimas kitiems, kad už žurnalisto nužudymą Lietuvoje baudžiama mirtimi. Mano filme B.Dekanidzė yra tik užsakovų tarpininkas arba vienas iš užsakovų, bylos kaltinamojoje išvadoje jo vaidmuo yra per daug sureikšmintas, tyrėjams buvo per sunkus uždavinys įvardyti kitus. Teismo procesą tada atidžiai stebėjo visos Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovai. O jų vaidmuo tada buvo nepalyginti didesnis nei dabar panašių veikėjų. Teigiama, neva Aukščiausiojo Teismo paskelbtas nuosprendis padėjo išsaugoti ne vieno pavojingomis temomis rašiusio žurnalisto gyvybę. Kokios yra tos temos, ir norėjau pasidomėti. Mane visada domino, kodėl iš tikrųjų nušovė mano buvusį kolegą, mano pirmąjį viršininką - žurnalistą Vitą Lingį? Apskritai, kokios temos Lietuvoje žurnalistams yra pavojingos? Mano išvada: pavojingų temų nėra. Tik yra ribos, kurias peržengti, renkant medžiagą, pavojinga. Vitas peržengė.

- Kokią filmuotą medžiagą naudojote?

- Naudojau LNK žinių tarnybos, prokuratūros, policijos medžiagą. Net Jungtinės Karalystės (derybos dėl kunigo R.Mikutavičiaus paveikslų pirkimo, tarpininkaujant Kauno "daktarams"), Latvijos specialiųjų tarnybų medžiagą (B.Dekanidzės sekimas ir sulaikymas Rygoje). Žinoma, visas tas vietas su televizijos operatoriais teko iš naujo apvažiuoti.

- Ar kuris nors filmas iš esmės pakeis iki šiol visuomenėje susiformavusią nuomonę apie įvykį?

- Sunku pasakyti. Jūs pervertinate vadinamąją visuomenės nuomonę. Visuomenės atmintis, jeigu tokia yra, labai trumpa, prieštaringa. Tai atskiras reiškinys. Ir nelabai patikimas. Iš viso nepatikimas. Visuomenės nuomonė yra suformuota žiniasklaidos. Tą nuomonę aš iš esmės papildysiu.

- Ar dar dirbate ir "Nepriklausomų paieškų tarnybos" laidoje?

- Toje laidoje nebedirbu nuo tos dienos, kai ją rengusi kūrybinė grupė "išsinešė" iš LNK televizijos. Bet gerai pažįstu tos laidos vedėją ir visos grupės vadovę. Miela moteris, vakarais mėgstanti žiūrėti filmus (vaidybinius! Iš mano surinkto Pasaulio klasikos aukso fondo, kurių DVD kolekcijoje jau turiu per 4 tūkstančius) ir gerti vyną iš mano butelių. Man tai patinka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"