TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Neeilinė „Meno Forto“ premjera

2015 10 26 7:57
Scena iš spektaklio „Meno Forto“ nuotraukos

Jau po kelių savaičių Teatras „Meno Fortas“ pakvies vilniečius į pirmąją šio sezono premjerą. Režisierius Eimuntas Nekrošius baigia kurti spektaklį pagal žymiausio XX amžiaus austrų rašytojo Franz“o Kafkos apsakymą „Bado Meistras“.

Tai vienas paskutiniųjų, Franz“o Kafkos apsakymų, apibendrinantis visą jo kūrybą, etines ir estetines nuostatas, požiūrį į gyvenimą. Tai pasakojimas apie Menininką, gebantį badauti neįtikėtinai ilgai ir sutraukiantį minias susižavėjusių žiūrovų. Deja, laikai ir publikos pomėgiai keičiasi ir nepralenkiamas Bado Meistras, kad ir pasiekęs savo meno viršūnę, miršta vienišas, visų užmirštas cirko užkulisiuose. Kaip ir visi rašytojo kūriniai, „Bado Meistras“ yra labai asmeniškas, subjektyvus pasakojimas atskleidžiantis paties menininko paslaptingiausias pasąmonės gelmes. Kafka buvo labai reiklus savo kūrybai, daugelis jo rašinių liko nebaigti ir prieš mirtį jis nurodė savo draugui M.Brodui sudeginti visus rankraščius. F. Kafkos santykiai su aplinkiniu pasauliu buvo itin komplikuoti. Jis gyveno siaubingą dvilypį gyvenimą, kentė didžiulį prieštaravimą tarp savo socialinės egzistencijos ir menininko pašaukimo. Tikrasis gyvenimas jam prasidėdavo už rašomojo stalo. Su apsakymo personažu rašytoją sieja ir tiesioginiai ryšiai: rašydamas „Bado Meistrą“, dėl gerklės ligos jis beveik nebegalėjo valgyti.

Naujausias Eimunto Nekrošiaus spektaklis – režisieriaus ir aktorių improvizacijų Kafkos apsakymo tema rezultatas. Tik Nekrošius, reiklus savo darbui, kaip ir pats Kafka, sugebantis surasti, nepraleisti nė vienos prasmingos minties, frazės, žodžio gali taip įtaigiai, atvirai teatrinėmis priemonėmis panardinti aktorius į pačią istorijos esmę ir leisti žiūrovui net ne suprasti, bet visa siela pajusti ką išgyvena kūrėjas savo šlovės valandomis, o vėliau desperatiškai kovodamas už savo idėją su jo nesuprantančiais žiūrovais ir jo kūryba manipuliuojančiu impresarijumi. Sąlyginai nedidelės apimties tekstas leidžia režisieriui ir aktoriams dosniai išnaudoti visas kitas savo galimybes ir teatrines priemones. Kafkos kūrinys leido režisieriui giliau pažvelgti į menininko paskirtį ir likimą, Nekrošiaus spektaklyje, kaip ir apsakyme, apie kūrybą kalbama sumaniai ir subtiliai, šmaikščiai ir skaudžiai, su ironija ir autoironija, su intelektualiu humoru, sukeliančiu šypseną kiekvienam. Juk visi mes savo gyvenimo kūrėjai, menininkai kiekvienas savo srityje. Spektaklis puiki dovana Kafkos kūrybos gerbėjams, o taip pat ir tiems, kuriems rašytojo pasaulis iki šiol atrodo mistiškas, sunkiai suvokiamas. Tai smagus ir jaudinantis pasakojimas apie žmogaus-menininko kelionę per gyvenimą iš vieno miesto į kitą, nuo viršūnių iki nesėkmių, nuo mažų džiaugsmų prie skaudžių ir varginančių dvejonių... Apie kelionę, kurioje taip ir nespėji išsikraustyti lagamino. Kad ir kas bebūtų keliaujantis – aktorius, režisierius, rašytojas, muzikas, gydytojas ar bet kuris iš mūsų.

Pagrindinį Bado Meistro vaidmenį kuria Viktorija Kuodytė, vadinanti Nekrošiaus spektakliuose nuo 1994 metų (Laura – „Mažosios Tragedijos“, Irina – „Trys Seserys“, Ofelija – „Hamletas“ ir kt.). Jai talkina ir šmaikščiai menininko aplinkos personažus kuria Vaidas Vilius, Vygandas Vadeiša ir Genadijus Virkovskis.

Spalio pradžioje festivalyje „Baltijskij Dom“ Sankt Peterburge parodytas spektaklio eskizas žiūrovų ir kritikų buvo entuziastingai sutiktas kaip jau užbaigtas spektaklis.

„Virtuoziška, bebaimė Viktorija Kuodytė nedaro nė vieno melagingo gesto. Jos kūne nėra sentimentų, jis – darbo instrumentas, jį purto, kaip kriaušę, jis krenta, kaip skudurėlis, įsitempia, kaip styga. Tai darbinio arkliuko, balerinos ir gimnastės kūnas, kūnas-siela. Neigiamas badavimo procesas Nekrošiaus spektaklyje virsta himnu kūrybai, išgiedotu blyškiomis mirštančio herojaus lūpomis.“ (A.Kislova)

„Lengvai suprantu Nekrošiaus meninę kalbą, bet kaip jis sugalvoja tokias puikias metaforas – nesuvokiama! Menas yra beribis. Genialumas – sąmoningai nesuvokiamas, jį galima tik pajausti. Kūrybos laisvė, išreiškianti dvasios laisvę, gali įveikti žemiškąjį sunkumą. Užgimsta skrydžio drauge su genijumi į nesuvokiamo meno begalinę erdvę pojūtis. Vis dėlto, aš patekau į Bado Meistro narvą. Po Nekrošiaus norisi žiūrėti tik Nekrošių. Nusileisti ant žemės nėra jokio noro.“ (J.Samukova)

„Atrodytų, Nekrošius ir Kafka – labiausiai nesuderinami autoriai, bet lietuvių režisierius nustebino visus, parodydamas, kuo virsta poetinis pokalbis apie meno žmogų teatro pasaulyje.“ (L.Voronichina)

„Bado Meistre“ E.Nekrošius ironizuoja save ir savo indėlį į teatro meną taip, kaip tą gali daryti tik dideli menininkai. Jis atmeta visas panegirikas, įpareigojimus, kuriuos uždėjo gerbėjai ir tyrinėtojai. Jis teigia teatrą, kaip gyvą ir betarpišką kūrybą, kuriai ne svetimas chuliganizmas.“ (A.Proninas)

„Bado Meistras“ gavo ir kritikų prizą kaip geriausias mažosios formos spektaklis. Beje kritikos prizu už spektaklį didžiojoje scenoje buvo apdovanotas irgi Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Borisas Godunovas“.

Teatras „Meno Fortas“ kviečia žiūrovus išsiilgusius tikro teatro – galingo ne sceniniais techniniais efektais, o minties ir emocingos, įtraukiančios vaidybos jėga. Tai ir unikali proga apsilankyti teatro salėje talpinančioje vos 70 žiūrovų – erdvėje, kurioje buvo repetuoti ir sukurti „Otelas“, „Metai“, „Faustas“ ir kiti legendiniai E.Nekrošiaus spektakliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"