TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

„Niujorkietiškas džiazas Lietuvoje“ - išskirtinis koncertas Vilniuje

2012 03 14 15:00

Į Vilnių atvykstančiame akustiniame Kęstučio Vaiginio kvartete  gros puikūs muzikantai, žinomi kūrėjai bei savų grupių lyderiai: pianistas Davidas Berkmanas (JAV),  nuolatinis K.Vaiginio bendražygis - būgnininkas Feritas Odmanas (Turkija) bei kontrabosistas Kaganas Yildizas (Turkija). Gurmaniškai ir reikliai Vilniaus publikai bus pristatyta išskirtinė, išpuoselėta programa. Jaukioje, puikios akustikos Piano.lt koncertų salėje, kurioje skamba vieni geriausių fortepijonų Lietuvoje, klausytojus užburs muzika kupina subtilumo, energijos ir šilumos.

Kalbiname šio projekto idėjos autorių – jaunosios kartos saksofonininką Kęstutį Vaiginį. Aktyvus ir brandžiai vertinamas muzikantas, dažnai koncertuojantis užsienyje, kviečiamas kone į visus žymiausius džiazo renginius Lietuvoje. Jis yra puikiai žinomas lietuvių publikai kaip tarptautinių projektų autorius ir jų lyderis. 

Muzika, džiazas – ką reiškia tau šie žodžiai?

Manau tai gyvenimo būdas, improvizacija, kuria tu moki jausti, valdyti, kiekvieną kartą atkurti vis kitaip. 

Taigi galima būtų teigti, kad improvizacija yra džiazo pagrindas?

Džiazo pagrindai susideda iš daugelio dalykų: ritmo, harmonijos, vidinio pojūčio, melodinės linijos ar turimo konteksto vystymo.

Pakalbam apie šių metų projektą: kas bus pateikta naujo ir negirdėto Vilniaus džiazo gurmanams? 

Šiame projekte pristatysiu savo autorinę programą, taigi skambės visai negirdėti kūriniai. Taip pat galima bus išgirsti keletą šio projekto dalyvio Davido Berkmano kompozicijų – pianisto iš Niujorko, daug koncertuojančio Amerikoje, Europoje, Korėjoje, Japonijoje ir kitose įspūdingose šalyse. Savo kūrybinio gyvenimo kelyje jis koncertavo su beveik visais šių dienų džiazo muzikos grandais: Joe Lovano, Cris Potter, Billy Hart, Brian Blade, Tom Harell, Dave Douglas, Steve Wilson ir daugeliu kitų.

Kaip susikirto judviejų keliai?

Susipažinau su juo Olandijoje dar savo studijų laikais. Jis dėstė Prins Claus Conservatorium, ten susipažinome ir susibičiuliavome. O 2008 metais, kuomet studijavau JAV, D.Berkmanas dalyvavo mano kompaktinės plokštelės „Unexpected Choices“ įrašyme. Nuo to prasidėjo mūsų bendras profesionalus kelias, tais pačiais 2008 grojome „Kaunas Jazz“ festivalyje duetu. Šiais metais kilo mintis pasikvietus du muzikantus iš Turkijos suburti naują džiazo kvartetą, vėl pagroti kartu. 

Jūsų su D.Berkmann kūryboje yra panašumų, ar daugiau įžvelgi skirtumų?

Panašumų yra daug. Be to, būtent šio kvarteto dalyviai, klauso panašios muzikos, mūsų muzikinis mastymas yra labai artimas. Šio koncerto išskirtinis bruožas yra tai, kad visi dalyvaujantis muzikantai kuria ir atlieka originalias kompozicijas, turi stiprius savo šalyje ir užsienyje puoselėtus  džiazo pagrindus. Būgnininkas Feritas Odmanas, kuris taipogi studijavo Amerikoje, yra įrašęs kelis autorinius albumus su žymiais Niujorko muzikantais B.Lynchu, V.Heringu, P.Washingtonu. Kalbant apie D.Berkmaną, kuris turi didžiulę muzikinę patirtį, yra išleidęs eilę albumų, ir kaip minėjau grojęs su visa plejada puikių muzikantų. Todėl muzikuojant kartu neabejotinai nudžiuginsime klausytoją muzikiniais atradimais ir gražiais netikėtumais.

Tai visos komandos  pasirinkimas nėra atsitiktinis, jūsų visų keliai susikirto jau ankščiau?

Esu grojęs projektuose su F.Odmanu bei K.Yildizu, dalyvavęs su jais džiazo festivaliuose, bendradarbiaujame jau keturis metus, nuo 2008. O D.Berkmaną pažystu nuo 2004 metų. Dabar turėsime nuostabią progą pamuzikuoti visi kartu ir manau tai bus puikus asmenybių derinys. 

Kaip susipažinai su muzikantais iš Turkijos?

Kai baigiau studijas Niujorke, buvau pakviestas sudalyvauti tarptautiniame Stambulo džiazo festivalyje. Nusiunčiau savo muziką ir organizatoriai pasiūlė man pagroti su Burako Bedikyano, žymaus turkų pianisto trio, kuriame irgi grojo F.Odmanas ir C.Kaptanas. Vėliau susipažinau su K.Yildizu.  Nuo to laiko ir susidraugavome. Pajutome, kad mus sieja muzika, bendri interesai, galime puikiai jausti vieni kitus. Tai yra bene svarbiausia: surasti savo žmones, kurti bendraminčių ratą. Kovo mėnesį  koncertuosime kartu Stambule, ir po gastrolių, iš Stambulo visi kartu skrisime groti Kijevo džiazo festivalyje „Ednist 2012”. Dar po svaitės jie atskris į Lietuvą, čia turėsime koncertinį turą, kuriam busime puikiai susigroję ir jame skambėsianti muziką turėtų būti ypatingai stebinanti ir karšta.

Draugystė atliekant muziką – ar tai yra svarbu?

Be abejo, tai reiškia labai daug. Mokėjimas bendrauti ir muzikuoti su tais pačiais žmonėmis tai pasipildantys dalykai. 

Kūrybinės inspiracijos, iš kur jos: ar tai emocija ar logika, žinios? 

Viskas čia yra svarbu.. Labai svarbu yra žinios, juk kuriant svarbu žinoti kaip, kokiu būdu išreikšti mintį ar emociją. Žinių pagalba mintis bus svaresnė, gilesnė, labiau subalansuota. Balansas muzikoje suteikia erdvės skambančiai melodijai, paryškina sudėtingą, bet neperkrautą harmoniją, įprasmina ritminės struktūras. O turimas žinias be abejones papildo emociniai išgyvenimai.

Kiek turi išleidęs albumu? 

Turiu dvi savo autorines plokšteles: „Gipsy Nature“ ir „Unexpected Choices“, bei esu grojęs dar keletose plokštelių kaip kviestinis muzikantas. Atliekant muziką, ar tai būtų savo paties originalios kompozicijos, ar kitų autorių kūryba, įrašai, kuriuos darai su vis skirtingomis muzikantų kompanijomis – nepaprastai praplečia muzikinį mąstymą, tobulina įgūdžius. Skirtingi muzikantai, grojantys mano kompozicijas, jas neabejotinai praturtina, o naujai suburtos komandos jas atlieka vis kitaip – man tai yra nepaprastai įdomu. 

Gal ruoši jau kitą albumą?

Taip, tai yra svajonė, kuri tikiuosi  išsipildys. 

Svajonė ar tikslas?

Ir tikslas: juk svajonė yra pradžių pradžia. O turint idėją, reikia jos siekti. Jei neturi svajonių, tai turbūt neturi galimybės jų įgyvendinti.

Ar pagalvoji apie solinį albumą?

Esu pagalvojęs, bet tai būtų labai didelis žingsnis ir iššūkis. Saksofono kaip solinio instrumento specifika yra kita, tai ne fortepijonas kuriuo gali atlikti melodiją ir akompanuoti tuo pat metu, dar ir pasitelkus skirtingą ritmiką. Tam kad išleisti saksofono solinį albumą reikia subrandinti kažką ypatingo. Galbūt tai iššūkis, kuris įvyks ateityje.

Ar galima tave pavadinti šiuolaikinio klasikinio džiazo atstovu, ar čia būtų per siaura?

Niekada nemėgau rėmų. Manyčiau mano atliekama muzika – tai modernus džiazas, kuriame susipina nemažai skirtingų stilių: afro, latin, be-bop ir kitų. Jie vienas kitą papildo ir persipindami praturtina visumą.  Šiandien yra likę labai mažai grynų dalykų.  Tarkim vis dažniau džiazo muzikantai atsigręžia į klasikinę muziką, turinčią nepaprastai gilias tradicijas, kuriuose paslėpti didžiuliai neišsemiami klodai.

Neapsiriboji tiktai džiazu. Be projektų su užsienio muzikantais dalyvauji gausybėje menų sintezės projektų: tai muzika šešėlių teatrui „Budrugana“, projektas „Poezija ir muzika“ – pristatytas šių metų knygų mugėje. 

Taip, teisybė, be išvardintų projektų tenka pagroti įvairios muzikos: nuo šiuolaikinės, klasikinės iki džiazo.

Ar groti tiksliai pagal natas ir be improvizacijos yra iššūkis džiazo muzikantui?

Neabejotinai: džiaze daugiau laisvės, o klasikinėje muzikoje viskas jau parašyta, lieka kūrinių interpretacija, bet tai irgi brandina gerus rezultatus.

Tau dažnai tenka atstovauti Lietuvą tarptautiniuose festivaliuose, turi daug koncertinių turų užsienyje. Bendradarbiavimas su kokiais muzikantais paliko tau daugiausia inspiracijų?

Galima būtų įvardinti visą muzikantų ir šalių eilę, kur teko groti: Olandija, Ispanija, Prancuzija, Malaizija, Brazilija, Ukraina, Azerbaidžanas, Gruzija, Baltarusija, Kinija, JAV, Turkija. Bet manyčiau esmė yra tame, kad kiekvieną kartą atsiduri kitoje aplinkoje, sutinki žmones kurie irgi kuria, rašo muzika. Koncertuojant Brazilijoje sutikau nuostabų fortepijoninį trio, kurie skiriasi nuo Europos, JAV muzikantų, jų atliekamos populiarios džiazo kompozicijos skambėjo visai kitaip. Nors ir niujorkiečiai groja nuostabiai, aukščiausiame lygyje, taip vadinamą klasikinį, tradicinį džiazą. Mane įkvepia būtent  muzikinio mąstymo įvairumas.

Sėkmė slypi tame, kaip pavyks kartu pagroti. Yra toks paradoksas: susitikę net žymiausi muzikantai gali kartais nesusikalbėti, kai kiekvienas turi skirtingus tikslus, mintis, „žaidžia pagal savo taisykles“. Žymūs muzikantai nėra projekto sėkmės garantas. Sėkmė aplanko tuomet, kai vienas žmogus sugeba išgirsti kitą, kaip  akomponuoja ir groja, ar moka jausti balansą  ansamblyje. Muzikoje kaip gyvenime: kuo geriau žmogų pažįsti tuo stipriau jį jauti, supranti.

Ar užtenka tavo nuomone Lietuvoje džiazo erdvių, o gal yra klausytojų stoka?

Klausytoju tikrai netrūksta. Tai gali paliudyti visi Lietuvos džiazo festivaliai: „Birštonas Jazz“, „Kaunas Jazz“, „Mama Jazz“, „Vilnius Jazz“ ir kiti, kuriu metu salės būna pilnos klausytojų. Taip, džiazas yra specifinė kultūra, gyvenimo būdas. Jam suprasti reikia tam tikrų žinių, patirties, galu gale edukacijos. Svarbų vaidmenį čia atlieka ir sklaida – pop muzikos galime kiekvieną dieną, norim mes to ar ne, prisiklausyti į valias. O laidos apie džiazą, gyvo garso džiazo koncertai transliuojami per radiją ir televiziją ženkliai rečiau.

Tavo klausytojas, džiazo muzikos klausytojas – kas jis?

Manyčiau, kad tai atviras, išsilavinęs, jautrią sielą turintis žmogus. Turintis polinkį klausytis intelektualios muzikos, skaitantis aukšto lygio literatūrą, dominantys teatru, daile. Tai ieškantis ir mąstantis žmogus, su dideliu pažinimo noru.

Esi tikras renesanso žmogus: atlikėjas, kompozitorius, art direktorius. Kaip tame jautiesi?  

Esu visų pirmiausia muzikantas, man miela kurti muziką. Kūryba mano gyvenimą papildo, tai yra mano minčių, išgyventų emocijų, bei sutiktų žmonių muzikinė išraiška. Būtent kūrybai ir grojimui norėčiau skirti daugiausiai laiko. Bet tenka ir organizuoti koncertus, turus, burti žmones, galvoti apie daugelį dalykų kurie patys neišsisprendžia savaime. Bei asmeninis gyvenimas, kuris kartais nuo to labai nukenčia. Ta rutina atima daug jėgų ir laiko, bet viską atperka galutinis rezultatas.

Kuomet nutarei, juk tapsi profesionaliu džiazo muzikantu?

Tuomet kai laimėjau pirmąjį klasikinės muzikos konkursą. 

Klasikinės?

Taip, būtent nuo klasikos prasidėjo mano kaip muzikanto tapsmas. Laimėjimas įvyko 1995 metais, Kaune, Pakalnio pučiamųjų instrumentų konkurse. Tai buvo mano pirmas rimtas pasirodymas, dalyvavo visų Lietuvos konservatorijų  studentai. Kažkaip pasisekė laimėti pirmą vietą, ir nuo to laiko supratau, kad muzika man yra nepaprastai svarbi ir teikia man džiaugsmą.

Klasikinė muzika, džiazas – tai esi įvaldęs. O kokios muzikos niekada negrotum?

Manau, kad muzikos mokausi visą savo gyvenimą, vis ieškau būdo save išreikšti, semiuosi stebėdamas mane supantį pasaulį, klausau vidinio balso. Tai kaip knygos, kuo daugiau perskaitai, tuo labiau supranti, kad žinai mažai.. Todėl muzikinių stilių įvairovės nevengiu, nes kiekviena naujovė praturtina mane kaip muzikantą.

Ko reikia kad XXI amžiuje pradėti plačią pasaulinę muzikinę karjerą: talento, sunkaus darbo, sėkmės? 

Sėkmė slypi viskame, svarbu puoselėti tai kas gaunasi geriausiai, ir tam skirti daug darbo bei pastangų.  O tai padės būti pastebėtu ir tinkamai įvertintu.

Studijavai Olandijoje, Amerikoje ir visgi grižai į Lietuvą, kodėl? 

Daugelis žmonių man užduoda šį klausimą. Kartais gyvenime taip susiklosto, kad turi galimybę pabandyti pabūti kitur, bet traukia ir namai. Esu laimingas tuo, juk labai daug koncertuoju ir praleidžiu laiko užsienyje. Tuo pat metu turiu ir Lietuvą, kurioje yra viskas kas brangiausia: šeima, namai, bei supantys artimi žmonės.

Ačiū už pokalbį, linkiu didžiulės sėkmės. Gal norėtum iš savęs ką pridurti pabaigai?

Tai pat dėkoju už pokalbį. Norėčiau dar kartą pakviesti visus į koncertą kovo 30 dieną Piano.lt salėje, kur pasidalinsime išgrynintais muzikiniais išgyvenimais kartu su kviestiniais muzikantais iš užsienio. Iki greito!

Straipsnio autorė I.W.

E.Barzdžiaus, organizatorių archyvo nuotr.

Artimiausi koncertai:

Kovo 28 d. 18:00 – Vilkaviškio Kultūros centras, Vilkaviškis, Vytauto g.28 

Kovo 29 d. 14:00 – meistriškumo pamoka, Klaipėdos Universiteto Menų fakulteto koncertų salė, Klaipėda, Donelaičio g. 4

Kovo 29 d. 20.30 – Friedricho Pasažas, Friedricho Smuklė, Klaipėda, Tiltų g. 26 A

Kovo 30 d. 19 val. – Piano LT salėje, Trakų g. 9/1, Vilnius

Kovo 31 d. 20 val. – Birštono džiazo Festivalis 2012, Birštono kultūros centras, Jaunimo g. 4. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"