TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Nomeda: "Nesistengiu priblokšti žiūrovų"

2012 04 15 10:51

Miškų ir Vilnios pašonėje įsikūrusios keramikės Nomedos Marčėnaitės dirbtuvėse svečius pasitinka kavos aromatas, o prie kulinarijos ekstremalo Reinio paruoštų patiekalų visiems atsiriša liežuvis.

Per BTV sekmadieniais 19 valandą transliuojama laida "Skanus pokalbis" išsiskiria iš kitų pokalbių laidų savo jaukumu. Studijos svečiai su N.Marčėnaite šnekučiuojasi ramiai, niekas nieko neprovokuoja, atmosferos nekaitina ir neaštrina nepatogiais klausimais, vedėja nesistengia vaizduoti protingesnės už pašnekovus, kaip dabar įprasta daugelyje pokalbių laidų. Gal todėl žmonės netikėtai atsiveria ir mes juos pamatome visai kitokius, nei dažnai būna apie juos sudaryta išankstinė nuomonė. Kaip prisipažįsta laidos vedėja Nomeda, jai norisi, kad žmonės bendraudami vieni į kitus žiūrėtų kaip pirmąkart, be išankstinių nuostatų. Tokius juos ir stengiasi parodyti savo laidoje.

Dalinimasis išgyvenimais

- "Skanus pokalbis" - ne vien pasmalsavimas, kaip kas gyvena? Juk pokalbis gali būti savotiška terapija...

- Pokalbis yra bene pati gražiausia žmonių bendravimo forma. Tai gražus dalinimasis išgyvenimais, potyriais, jausmais. Aš siekiu, kad laidoje pokalbiai būtų ne apie skandalingus, sensacingus gyvenimo įvykius, datas, ne apie tai, kaip, kas ir su kuo gyvena. Tokių laidų netrūksta. Mane labiausiai domina žmonių mąstymas. Suprantama, mūsų pokalbiuose kartais užkabinamos ir paprastos gyvenimiškos temos, ir politinės aktualijos. Tačiau vengiu noro priblokšti žiūrovą.

Apskritai pastaruoju metu mes vis mažiau ir mažiau bendraujame. Kai kam atrodo, kad bendravimui pakanka "Facebook". Nedramatizuoju. "Facebook" irgi reikalingas, tačiau gaila, jei apsiribotume juo, nerastume laiko bendrauti akis į akį. Man tikras, nevirtualus bendravimas - papildomas džiaugsmas. Matant žmogaus akis pokalbis banguoja tikrai kitaip nei virtualioje erdvėje.

- O dar bendraujate ir ragaudami skanių patiekalų...

- Lietuviams nuo seno buvo būdingas svetingumas. Dabar jo vis mažiau. Kartais labai norime nustebinti maistu kokių nors iškilmingų švenčių proga, tačiau pasigendu paprasto pasisėdėjimo prie stalo.

Kuriuos noriu matyti

- Kaip renkatės pašnekovus? Ieškote artimų sielų? Šiek tiek pažįstate ir norite dar labiau pažinti?

- Kai taip ilgai vedžiau laidą "Nomeda", beliko tik labai mažai Lietuvoje žinomų žmonių, kurių nepažinočiau. Kadangi dabartinė laida filmuojama mano namuose, tai į ją noriu kviestis tuos, kuriuos aš asmeniškai noriu matyti savo namuose. Tikrai ne visi žinomi žmonės yra tiek man mieli, kad norėčiau juos kviestis į svečius.

Pavyzdžiui, su Merūnu labai norėjau susipažinti, todėl ir pasikviečiau. Prisipažinsiu, turėjau išankstinę nuomonę apie šį jauną vyrą, o paskui net susigėdau dėl tokio tipiško lietuviško stereotipinio požiūrio. Merūnas labai jaunas, bet nepaprastai talentingas, labai širdingas žmogus. Norėjosi jį atskleisti iš šios pusės.

Neseniai kalbėjausi su Andrium Mamontovu (laida bus rodoma kitą sekmadienį), laukia susitikimas su Marijonu Mikutavičium. Aš labai bijau pakylėtų, neteisingų intonacijų, skambių frazių. O šie du žmonės, galiu pasakyti, yra teisingos intonacijos specialistai.

Žmonės, kuriuos aš kviečiuosi į svečius, dažniausiai yra nestandartiniai.

Kokie mes ypatingi

- Pokalbiais stengiatės tarsi savotiškai pakurstyti žmones daugiau bendrauti, kalbėtis? Ar turite tokį tikslą?

- Taip, turiu. Aš į laidą kviečiu tam tikrus žmones galvodama, kad jie jaunimui bus savotiškas pavyzdys, kaip reikia būti savimi. O jau susiformavusiems reikia prisiminti, kad yra asmenybės, kad nuolat gyvenime reikia paisyti savo individualumo. Jei nerealizuoji savęs, pradedi jaustis blogai, nepaisydamas dvasinio komforto gali tapti pagiežingas, piktas. Kviesdama pokalbiui ypatingus žmones aš noriu priminti, kad visi esame ypatingi, išskirtiniai ir privalome savyje skatinti individualumą, kūrybingumą.

Kalbantis su Andriumi daug kartų pokalbis nukrypo į tai, ką jis veikia, kuo užsiima. Manau, kad žmones jo pavyzdys paskatins atsigręžti į save ir pamąstyti, o kaip gi jie elgiasi. Manau, kad mano pokalbiuose yra šiek tiek nedidaktiškos didaktikos.

- Ar dažnai pokalbių metu žmogus atsiskleidžia kitoks, nei anksčiau apie į galvojote ar spauda buvo suformavusi jo įvaizdį?

- Kviesdamasi Andrių juokais pasakiau, kad jo pavardė jau yra tarsi savotiškas ženklas. Kalbėdamasi supratau, kad jis turi sveikos autoironijos, nėra savęs įsimylėjęs, nevertina savęs kaip ypatingos ir išskirtinės asmenybės, kaip daug pasiekusio žmogaus. Jis dar nori daug pasiekti. Tokie žmonės mane žavi. Man labai priimtinas jo kuklumas ir paprastumas. Jis įsitikinęs, kad turi teisę turėti savo nuomonę, bet nemano, kad kiti turi galvoti taip, kaip jis. A.Mamontovas kuria dainų tekstus todėl, kad jam tai patinka daryti, bet ne todėl, kad svajotų, jog kiti juos išmoks ir dainuos kaip mantras. Svarbu būti savimi ir daryti tai, ką nori.

Skaičiau vieno rusų šventiko mintis. Jis pastebėjo, kad dabar pokalbiai vyksta maždaug taip: kol vienas kalba, kitas jau mintyse turi atsakymą, bet tai niekaip nesisieja su pašnekovo išsakytomis mintimis. Mes jau bendraujame ne dialogais, o monologais. Tai baisu. Man labai smalsu, aš labai daug ką noriu sužinoti, kaip ir kuo mano pašnekovai gyvena. Kiekvienas susitikimas praturtina. Man norisi, kad pradėdami bendrauti, kalbėtis, į žmogų žvelgtume pozityviai, stengtumės įžvelgti, ką jis mums galėtų duoti, o ne iš anksto numotume ranka, esą, ai, ką jis gali... Neseniai internete perskaičiau apie savo naująją knygelę: "Šūdas ta Nomedos knygelė." Jaučiu, kad taip pasakęs žmogus jos nebuvo skaitęs. Pagalvojau: nuostabu, kad žmogus gali taip paprastai reaguoti. Neskaitęs, bet iš anksto žino, kad šūdas. Tačiau toks žmogus save labai skriaudžia. Ne tuo, kad mano knygos neskaito, to visai nebūtina daryti, bet apskritai taip save ribodamas.

Draugams reikia laiko

- Ar pati mėgstate atvirauti, šnekėtis su artimais žmonėmis? Ar daug laiko skiriate pokalbiams?

- Jei jie užimtų labai daug laiko, tai jo neturėčiau kitiems dalykams. Vienu metu mąsčiau, kiek apskritai žmogus gali turėti draugų. Kai kiti giriasi, kad turi šimtus, tūkstančius draugų, abejoju, ar taip gali būti. Netikiu ir "Facebook" suteikiama galimybe jų tiek turėti. Tikrų draugų turi tiek, kiek turi laiko su jais atvirauti, kalbėtis akis į akį. Labai artimų draugų negali būti daug, nes tokiam ryšiui palaikyti fiziškai reikia nemažai laiko. Kaip ir vaikams.

Tavo draugai irgi turi turėti laiko su tavimi bendrauti, dalytis džiaugsmais. Ir ne tik jais. Aš asmeniškai tokių draugų neturiu daug. Nuolat artimai ir nuoširdžiai bendrauju su savo seserimi ir keliomis draugėmis. Yra dar bičiulių, su kuriais santykiai gana šilti.

Fantazija - geriausias prieskonis

- Ar laidos kulinaras kuo nors nustebina, ar jo receptais pasipildo šeimos meniu?

- Nustebina. Jis labai kūrybingas. Man jis patinka, nes virtuvėje tampa kūrėju. Jis fantazuoja. Kažkas būna matyta, kažkas bandyta, tačiau kiekvienąkart pradžiugina. Juk pagal tą patį receptą kiekvienas žmogus gali pagaminti truputį kitokį patiekalą. Virtuvėje reikia talento. Reinis tą talentą turi. Kai kurie jo receptai jau taikomi mano virtuvėje. Daug ką nuo jo nusižiūrėjau. Nors tai ir banaliai skamba, bet man atrodo, kad pagrindinis prieskonis virtuvėje yra fantazija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"