TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Parodoje – Lietuvos fotografijos raida

2016 02 20 13:28
Organizatorių nuotraukos

Kauno Fotografijos Galerijoje atidaroma Šiaulių Fotografijos muziejaus meninės fotografijos rinkinio paroda „Kolekcija“, kurioje XX a. 5–9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą reprezentuos beveik pusšimčio mūsų šalies autorių kūriniai.

Nuo pat Šiaulių fotografijos muziejaus kūrimosi daugiau kaip prieš 4 dešimtmečius muziejaus pradininko fotografo Antano Dilio ir jo bendražygių pradėtoje kaupti iškiliausių šiuolaikinių Lietuvos fotografų kūrinių kolekcijoje šiandien saugoma – daugiau kaip 8000 eksponatų. Tai viena iš didžiausių ir išsamiausių muziejuose saugomų šiuolaikinės Lietuvos fotografijos kolekcijų, kuri taip nuodugniai parodoje bus pristatoma antrą kartą.

Daugiausia kolekcijos kūrinių sukaupta jų sukūrimo laikmečiu, aktyviai ir kryptingai formuojant muziejinį rinkinį, reaguojant į fotografinio gyvenimo, autorių kūrybos aktualijas, siekiant ir turint pakankamai finansinių galimybių įsigyti tai, kas anuomet laikyta vertingu ir reikšmingu. Daug autorių savo kūrinius muziejui dovanojo be jokio atlygio – taip visuotinės cenzūros metais į fondus pateko ne tik oficialiai „aprobuotos“ fotografijos (parodų filtras), bet ir darbai, nepakliuvę į sovietinės ideologijos sargų gniaužtus.

Parodoje, kuri bus atidaryta vasario 24 d., pristatoma bemaž visų muziejaus kolekcijos autorių rinktiniai kūriniai – daugiau nei pusšimtis fotografijų, sukurtų sovietų okupacijos sąlygomis ir pirmaisiais atgautos Nepriklausomybės metais, pakankamai išsamiai atskleidžia to laikotarpio Lietuvos fotografijos ypatybes bei patį istorinį laikotarpį ir sąlygas, kuriomis turėjo kurti Lietuvos fotografai. Eksponuojami ir iškiliausi vadinamosios lietuvių fotografijos mokyklos atstovų humanistiniai kūriniai, ir groteskiškos fotografijos, šlovinančios veidmainišką sovietinę ideologiją. Šalia žinomų, jau ikoniniais tapusių profesionalų kūrinių, pateikiamos ir šiandien nepagrįstai primirštų autorių fotografijos bei foto mėgėjų, fotografijos entuziastų, kurie, sekdami Lietuvos fotografijos autoritetus sukūrė įstabių kūrinių, darbai.

Parodos skerspjūvyje labiausiai išsiskiria trys epochos linijos, lėmusios Lietuvos fotografijos kelią: stingdantis stalinizmo laikotarpis, „atšilimo“ laikotarpis, peraugęs į „stagnaciją“, ir „perestroika“, davusi pradžią Atgimimui bei Lietuvos Nepriklausomybei. Kiekvienas iš šių laikotarpių savaip paveikė fotografinę raišką.

Stalinizmo represijų metais meniškumas buvo apskritai eliminuotas iš fotografinio lauko – dominavo tik ideologinė žurnalistinė fotografija. „Atšilimo“ laikotarpiu susiformavo garsioji lietuvių fotografijos mokykla, nustebinusi ne tik Maskvos meno kritikus, bet ir visą pasaulį. Ideologinių spąstų gniaužtuose lietuviai atrado humanistinį žmogaus būties perteikimą, psichologinį portretą bei stiprų ryšį su gamta. Šios temos neprieštaravo socialistinio realizmo idėjoms, bet cenzūra išliko kieta, kokia buvusi. Artėjant Atgimimui, susiformavo dar viena fotografų karta, kuri pasipriešino ankstesnės lietuvių fotografijos mokyklos vaizdo realistiškumui. „Maištininkai“ galutinio rezultato tikslą perkėlė į fotografavimo procesą ir sukūrė naujų fotografijos formų kūrinių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"