TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Pasirinkti meną – tarsi įstoti į vienuolyną

2015 10 28 10:00
Monika Dirsytė. Organizatorių nuotrauka

Jau šiandien, spalio 28 d., trumpametražių filmų festivalyje „Future Shorts“ „Lofte“ menininkė Monika Dirsytė pakartos savo „Monika&Monika“ performansą. Jame ji dėvi vestuvinę suknelę, o ant galvos – beveik 10 kg sveriančią metalinę dėžę, pro kurios akutę ji žvelgia į lankytojus.

Monika kartu su kitu meniniu reiškiniu „Bad Rabbits“ taps interaktyvaus ir slapto kino festivalio „Future Shorts“ dalimi.

8 geriausi pasaulio trumpametražiai filmai šių menininkų dėka vienam vakarui, šiandien, išeis už ekrano ribų. Tai bus neįprastas trečiadienis menų fabrike „Loftas“.

Performansas – tai reiškinys, kuris Lietuvoje tik populiarės

Monika Dirsytė yra viena iš nedaugelio menininkių Lietuvoje, kuri kuria meną savo kūnu ir netikėtais užmojais. Performanso menas kaip reiškinys atsirado XX a. 7 dešimtmetyje. Tuo metu tai buvo labai šokiruojantys ir radikalūs performansai. Monika atstovauja naująją performanso menininkų kartą.

„Šiuo metu jaučiuosi darbingai, kupina naujų minčių ir idėjų“, – pokalbį iš Atėnų entuziastingai pradeda Monika. Šiame pokalbyje Monika Dirsytė atskleidžia daug tiesos apie save ir savo užmojus.

– Kuris tavo pasiekimas šiuo metu yra svarbiausias?

– Man svarbiausia yra tai, kad toliau noriu kurti ir turiu naujų minčių. Aišku, labai džiaugiuosi, kad mano performansus pamato vis daugiau žmonių. Labai džiaugiuosi, kad apskritai, kai kurie pirmą kartą sužino, kas yra performansas. Labai malonus Geriausios „ArtVilnius“15“ žiūrovų išrinktos menininkės įvertinimas.

– Ar yra kažkas, ko niekada nekartotum savo gyvenime?

– Turbūt, kad yra. Kita vertus, stengiuosi nesigraužti dėl padarytų klaidų ar neteisingų poelgių. Visada žiūriu į priekį ir mokausi iš savo klaidų. Žmonės nėra tobuli, tačiau mums tokiems ir nereikia būti.

Performansas Monika&Monika, kurį ryt parodysi, kaip jį pristatytum?

Siūlyčiau tiesiog jį patirti ir nebijoti pažiūrėti pro akutę. Visa kita palieku žiūrovo teismui. Sunku papasakoti apie performansą, reikia jį išgyventi.

– Kuo, tavo nuomone, meno performansai skiriasi nuo teatro?

– Manau, skirtumai tarp menų mažėja. Teatras tampa performatyviu, tuo tarpu performansas gali būti teatralizuotas. Vis dėlto, manau, kad performansas yra vienas gyviausių ir paveikiausių menų. Jis įvyksta kartu su žiūrovu tą akimirką. Manau, jei matei gerą filmą ir gali rekomenduoti jį pažiūrėti, tai performansas gali įvykti tik kartą. Jo liudininkais tampa tik tie žiūrovai, kurie matė performansą ir išgyveno jį kartu su menininku.

– Stebint tavo kūrybą, ar galima sakyti, kad leidi sau kęsti fizinius skausmus dėl meno?

– Pirmiausia man kyla idėja, o po to, žiūriu, kaip ją įgyvendinti. Kartais taip, tenka kęsti skausmus, tačia tai tikrai nėra svarbiausia. Dažniau daug sunkiau yra išgyventi ne fizinį skausmą, bet tai, kad būni visiškai atvira kitam žmogui, apnuogini jam savo sielą. Tai yra sunku. Tačiau tos tikrumo akimirkos man yra neįkainojamos.

– Kaip atsidavimas menui keičia gyvenimą?

– Atsidavimas menui tikrai keičia gyvenimą, nes turi rinktis tarp vienatvės ir nebuvimo atsiskyrėliu…Visada jaučiu vidinį konfliktą. Pasirinkti meną, tai tarsi įstoti į vienuolyną, bet, tuo pačiu, ir būti pasauliečiu.

– O kaip tada matai savo ateitį?

– Čia pats sunkiausias klausimas (juokiasi). Nuoširdžiai toliau galvoju apie būsimus projektus. Kartais pagalvoju ir apie šeimą...

– Kokios kelionės tau labiausiai patinka?

– Nesu iš tų žmonių, kurie alpsta dėl kelionių… Vis dėlto labai mėgstu netikėtas keliones.

– Kas tave dažniausiai prajuokina?

– Prajuokina gyvenimiškos situacijos, kartais pati save prajuokinu, niekada nebijau pati savęs pašiepti, kartais ir kitą žmogų galiu draugiškai per dantį pertraukti… Apskritai juokiuosi daug, na, nebent, jei būnu susikaupusi.

– Ar tau patinka tavo išvaizda?

– O kas čia gali patikti – dvi akys, nosis ir burna… Vertinu save realistiškai (juokiasi).

– Ar manai, kad meno performansai Lietuvoje kada nors taps populiariuoju menu?

– Manau, kad ateityje Lietuvoje tai tikrai bus labiau žinoma. Performansai, be abejonės, sulauks daugiau susidomėjimo. Tačiau ar tai turi tapti labai madinga – nežinau. Kartais mane gąsdina tokie žodžiai kaip madingas, stilingas, populiarus…

Monikos Dirsytės performansas atidarys trumpametražių filmų festivalį „Future Shorts“ „Lofte“ jau šiandien.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"