TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Paveldėkime savo ateitį: apie sakralių erdvių provokacijas

2015 09 14 12:08
Organizatorių nuotrauka

Rugsėjo 18–20 d. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia aplankyti Vilniaus misionierių Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčią ir čia veikiančią šešių menininkų parodą „Paveldėkime savo ateitį: apie sakralių erdvių provokacijas“.

Ksenija Jaroševaitė, Andrius Kviliūnas, Sigita Maslauskaitė, Saulius Mažylis, Rimas Sakalauskas ir Vladas Urbanavičius sukūrė specialiai šios bažnyčios erdvei pritaikytus objektus.

Šių metų paveldo dienų tema „Paveldėkime savo ateitį“ paskatino menininkus susimąstyti ir paspėlioti, kokia ateitis laukia kadaise didingų, sovietmečiu sunaikintų, tačiau ir šiandien istorinės vertės nepraradusių sakralių erdvių. Galbūt šios erdvės vėl taps liturgijos vyksmui skirtomis šventovėmis su šiuolaikiniais pamaldumo kūriniais (Ksenija Jaroševaitė, Sigita Maslauskaitė)? Galbūt jos pavirs smalsių turistų lankomais, nostalgiją didingai praeičiai keliančiais tūriais (Saulius Mažylis)? O gal bus pritaikytos eksponuoti meno objektus, kurie čia patekę įgyja naujas ypatingas prasmes (Andrius Kviliūnas, Rimas Sakalauskas, Vladas Urbanavičius)?

Ksenija Jaroševaitė sukūrė Jėzaus ir Švč. Mergelės Marijos skulptūras iš putų polistirolo kadaise čia buvusiems to paties titulo altoriams. Sigita Maslauskaitė bandė įsivaizduoti keturių šoninių altorių ikonografinę programą: „Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai“, „Šv. Pauliaus“, misionierių kongregacijos ir parapijos globėjo Šv. Tado ir Šv. Vincento Pauliečio. Šiuos šventuosius vaizduojančios drobės įdėtos į buvusių altorių ertmes. Rimo Sakalausko objektai-votai „objektyviai“ abstrakčia forma ir subtiliais ornamentais primena, kad pamaldumui skirtų kūrinių pavidalai yra universalūs, būdingi daugumai religijų. Andriaus Kviliūno videodarbai buvusios koplyčios (sovietmečiu – sandėlio sargo patalpos) erdvėje kelia amžinus „apsivalymo“, „nuskaistinimo“ ir „atpirkimo“ klausimus. Sauliaus Mažylio sukurti įrašai ir perspėjimai lotynų kalba, tokie kaip „Tegu šio kūrinio išniekintoją ištinka nelaimė“, gana dažnai matomi bažnyčiose, šioje erdvėje įgyja naują skambesį pagalvojus apie šventenybių niekintojų likimus ir prisiminus nūdienos aktualijas. Vlado Urbanavičiaus kūrinys „Keturi skrituliai“ teigia erdvės ir joje eksponuojamo kūrinio įtampą (tiek formaliai, tiek turinio prasme): kaip apleistos bažnyčios erdvė keičia kūrinio formą? Ką kūriniui ir jį supančiai aplinkai suteikia erdvės ir formos disonansas? Ar daiktai pratęsia tuštumą, o gal kuria santykį su praeitimi?

Žinoma, dramatiška sakralios apleistos erdvės ir kūrinio įtampa aktuali visiems menininkams. Liko niekuo „nepažymėta“ tik didžiojo altoriaus erdvė, tikintis, kad žiūrovas čia „įkomponuos“ geriausią savo idėją. (Kadaise didžiajame altoriuje buvo kontempliuojama „Dangun Žengimo“ scena.)

Vilniaus misionierių vienuolynas su Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia – įspūdingas baroko stiliaus pastatų ansamblis ant vadinamo Išganytojo kalno, pradėtas statyti 1695 m. už buvusios miesto sienos, galutinai susiformavo XVIII a. viduryje ir šiandien yra vienas raiškiausių miesto panoramos akcentų.

Misionierių vienuolyne veikė Vilniaus vyskupijos kunigų seminarija (nuo 1773 m.), našlaičių ir pamestinukų Vaikelio Jėzaus prieglauda (1788–1791), buvo įsikūrusi vyskupijos spaustuvė (1799–1832), nuo 1803 m. čia veikė parapinė mokykla, kurią lankydavo nuo keliolikos iki 100 mokinių iš vargingesnių šeimų. 1810 m. misionieriai įkūrė auklėjamąjį institutą kurčnebyliams, o rūpindamiesi špitolių beturčiams ir beglobiams steigimu iš Lenkijos pakvietė gailestingąsias seseris (šarites).

Pirmą kartą Misionierių bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo 1812 m., kai čia įsikūrė kariuomenės dalinys. 1839 m. vienuolyne buvo įrengtas kalėjimas, o 1844 m. caro įsaku bažnyčia ir vienuolynas uždaryti, čia įrengta karo ligoninė. Nuo 1848 m. čia veikė stačiatikių dvasinė konsistorija. 1862 m. vienuolių misionierių pastangomis bažnyčia grąžinta tikintiesiems ir jos restauruotoje dalyje atnaujintos pamaldos. XIX a. II pusėje čia veikė kilmingųjų panelių institutas, psichiatrijos ligoninė, labdaros draugija. Sovietmečiu bažnyčia vėl buvo uždaryta, jos patalpose įrengtos Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų saugyklos, o vienuolyno pastatuose – Vilniaus miesto 2-oji ligoninė. 1993 05 19 d. bažnyčia perduota Vilniaus arkivyskupijai.

Vilniaus misionierių Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčią ir čia veikiančią parodą galima aplankyti rugsėjo 18–20 d. nuo 12 iki 18 val. (sekmadienį iki 16 val.)

Rugsėjo 19 d., šeštadienį, 16 val. Sigita Maslauskaitė pristatys parodą ir kvies diskutuoti tema „Paveldėkime savo ateitį: apie sakralių erdvių provokacijas“.

Daugiau informacijos: www.bpmuziejus.lt, (8 5) 2697800, muziejus@bpmuziejus.lt

Parodos rengėjas – Bažnytinio paveldo muziejus

Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"