TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Plaukimas prieš srovę

2009 06 04 0:00
"Versus" nuotrauka

Mano ir vyresniosios kartos žurnalistai bei redaktoriai turi turbūt sunkiai įkainojamos ir pamatuojamos patirties. Mums teko dirbti kelių, visiškai tarpusavyje nesuderinamų visuomeninių bei politinių sistemų sąlygomis - nuo totalinės cenzūros iki spaudos laisvės. Ypač spalvingas, intriguojantis ir kupinas netikėtumų buvo pereinamasis laikotarpis. Tokia patirtis, be abejonės, suformuoja tam tikras žurnalistų bei redaktorių savybes - gebėjimą prisitaikyti ir mesti iššūkius, laviruoti ir kurti naujas taisykles, paisyti realybės ir žvelgti į tikrovę kitu žvilgsniu.

Kai buvau pakviestas redaguoti "Lietuvos žinias", šiam garbingą istoriją turinčiam leidiniui buvo keliamas strateginis uždavinys - tapti nacionaliniu dienraščiu. Tai buvo tikras iššūkis visiems su šiuo projektu susijusiems žmonėms. Tačiau iškilo rimčiausias klausimas - koks tai turi būti dienraštis?

Buvo akivaizdu, kad ir kaip gerbtum savo istoriją, jos rato atgal nepasuksi ir laikytis prieškario "Lietuvos žinių" ideologijos nebuvo jokios prasmės ir logikos.

Tuo metu rinkoje dominavo nedidelė grupė dienraščių, pavadinčiau - A lygos žaidėjų. Kiekvienas iš jų buvo užėmęs tam tikrą nišą. Toje lygoje reikėjo rasti dar vieną poziciją. Svarsčiau, kad kurti dar vieną "tokį patį" būtų buvę beprasmiška. Juk kopija, net ir pati geriausia, niekada nepranoks originalo, kad ir koks jis būtų.

Atsižvelgdamas į to meto padėtį rinkoje, padariau išvadą, kad vienintelis galimas variantas - dienraštis, skirtas masinei auditorijai, geras ir kokybiškas angliško vadinamojo tabloido analogas Lietuvai. Tokių dienraščių tuomet Lietuvoje nebuvo. Ir dabar nėra. Dabar turime tik klaikius savęs pozicionavimo ir turinio neatitikimus.

Man patiko savininkų pozicija: sakė, kad jiems tai nerūpi, svarbu, kad įmonė sėkmingai veiktų. Tuo keliu ir pasukome. Tas kūrimasis ir atradimai, patirti šiame procese, buvo tikrai malonūs. Visi buvo jauni ir dar alkani, dirbo su entuziazmu. Tiesėme naujus kelius link skaitytojų ir "šaltinių". Kartais "persūdydavome", bet bendra tiražo augimo ir žinomumo statistika teikė pasitenkinimą. Jei kalbėsime apie turinį, turbūt svarbiausia buvo tai, kad dienraštyje beveik nebuvo atsitiktinių temų, turinio balasto, stengėmės, kad jis būtų "skaitomas" nuo pradžios iki pabaigos.

Pamažu pelnėme žinomo, aštraus, kartais ir įžūloko, bet padorumo ribų neperžengiančio leidinio reputaciją, iš kurio bet kada gali laukti staigmenos. Tokį jį išeidamas ir palikau.

Pažvelgęs į tuos numerius šios dienos akimis, nusišypsau. Tai, kas tada atrodė protinga, dabar - naivu, kas įdomu - visiškai banalu, kas radikalu - įprasta, tai, kas buvo labai aštru, dabar tik labai švelnus kasdienis informacinis padažas.

Naujausioje dienraščio "Lietuvos žinios" istorijoje ir jo evoliucijoje man įdomiausias yra faktas, paneigiantis dabartines mūsų žiniasklaidos tendencijas - nepaliaujamą jos bulvarėjimą ir turinio kokybės smukimą. Objektyviai vertinant, dabar "Lietuvos žinios" savo temomis ir turinio struktūra yra rimtas Lietuvos - tiek, kiek ji pati rimta - dienraštis. Tai plaukimas prieš srovę. Ir tai yra sveikintina. Gamtoje visuomet turi būti pusiausvyra. Tačiau yra kita sfera, kur pusiausvyros lyg ir nėra. Tai - nuomonės, kurios spausdinamos dienraštyje arba dienraščio pozicija vienu ar kitu klausimu. Čia jau vyksta žaidimas į vienus vartus ir nuomonių įvairovės trūksta. Kad laikraštis palaiko vieną ar kitą poziciją - nieko nauja, taip daro ir dauguma Vakarų leidinių, tačiau jie aiškiai save identifikuoja kaip kairiosios, dešiniosios ar dar kitokios politinės pakraipos ar simpatijos leidinius. O "Lietuvos žinios" - nepartinis dienraštis, todėl nuomonių prasme lyg ir turėtų būti maksimaliai pliuralistinis. Bent jau aš pasigendu, kad būtų aiškiai deklaruota dienraščio politinė orientacija. Palyginti su sunkmečio problemomis, tai visiškai nesunku padaryti.

Iš tiesų per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos žiniasklaida labai pasikeitė, ypač laikraščiai ir televizija. Pasikeitė, tiksliau - ne kartą keitėsi ir "Lietuvos žinios". Tai turbūt lemia svarbiausia aplinkybė, kad neturime daug amžių trunkančios nepertraukiamos istorijos - nuolat buvome įvairių audrų mėtomi ir siūbuojami. Manau, kad tikrai prireiks dar ne vieno dešimtmečio, kol viskas galutinai nusistovės, taip pat ir žiniasklaidos srityje. Juk niekas dabar tiksliai nepasakys, kokie bus skaitytojų poreikiai 2020 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"