TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Populiariausios pasaulyje grožinės literatūros knygos: TOP 10

2013 09 01 15:50
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žmonijai reikia pasakų ir alegorijų. Pamokomų ar netgi moralizuojančių stebuklinių pasakojimų. Ne tik vaikams. Tai rodo į daugiausia pasaulio kalbų išverstų kūrinių dešimtukas. Dėl įvairiakalbių skaitytojų dėmesio šios knygos rungiasi su įvairių religijų šventraščiais, irgi turtingais alegorijų, bei religine aiškinamąja literatūra.

1.Sąmonėjimo kelias

Pagal vertimų skaičių "Pinokio nuotykius" lenkia tik Biblija.

Italo Carlo Collodi papasakotus „Pinokio nuotykius“ lenkia tik Biblija. Išdykėlio medinuko, galų gale tapusio doru berniuku, istorija išversta į 260 kalbų. Ne kartą ekranizuota, inscenizuota, sukurtas netgi baletas. Kūrinio interpretacijų pateikta įvairių, viena jų medinuko šelmystes, atpildą už juos ir laimingą pabaigą traktuoja kaip iniciacijos į masonus alegoriją. Lietuviškai „Pinokio nuotykiai“ versti ir leisti jau tris kartus: iš prancūzų kalbos – 1926 metais, iš lenkų – 1965 metais, iš italų – 2002 metais.

2. Matyti širdimi

"Mažasis princas" į lietuvių kalbą verstas jau du kartus.

Daugiau nei į 190 kalbų išverstas Antoine‘o de Saint-Exupery „Mažasis princas“ - kūrinys ir mažiems, ir dideliems. Taip pat tai viena iš dažniausiai cituojamų knygų (pvz., aforizmas „Matyti galima tik širdimi“). Į lietuvių kalbą - du vertimai: Vytauto Kaunecko 1959 metais ir Prano Bieliausko – 2005 metais. 2007 metais Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pakvietė į premjerą – amerikiečių kompozitorės Rachelės Portman operą „Mažasis princas“.

3.Toliaregiškos kelionės

Prancūzų rašytojo Jules‘io Verne‘o kūriniai pravertė daugeliui vėlesnių mokslinės fantastikos autorių, „nuorodų“ į juos pastebime net šiandienos fantastiniuose filmuose. Pats populiariausias J.Verne‘o veikalas - „20 000 mylių po vandeniu: kelionė aplink pasaulį jūros gelmėmis“ - išverstas į 174 kalbas. Lietuviškai išleistas 1936 metais („20000 mylių jūros gelmėmis“), kitas vertimas – 1958 metais.

4.Populiariausios pasakos

Pastarąjį šimtmetį daugybė viso pasaulio vaikų užaugo su danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno pasakomis. Tai šio žanro klasika, išversta į mažiausiai 153 kalbas. Į lietuvių kalbą jas vertė dar Petras Vileišis (1895). Žinomi Juozo Balčikonio vertimai. Pastaruoju metu pasirodo ir iš originalo (danų) kalbos išverstų H.Ch.Anderseno pasakų.

5.Galiūnai galai

Penktoje vietoje - komiksų serija apie galų stipruolius Asteriksą ir Obeliksą. Jos autoriai – prancūzų rašytojas Rene Goscinny ir dailininkas Albert‘as Uderzo. Komiksai versti į 112 kalbų. Lietuvoje viena serijos knygelė išleista 1992 metais (greičiausiai piratinė).

6.Mergaitė triušio oloje

Ne kartą ekranizuoti „Alisos nuotykiai Stebuklų šalyje“ - Lewiso Cerrollo kūrinys - išversti į 97 kalbas. Lietuvoje pirmąkart - 1957 metais. Kazio Grigo ir Julijos Lapienytės versta knyga „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje“ išėjo 1991 metais. Neišsemiamas alegorijų, simbolių ir paslapčių lobynas, kietas riešutas vertėjams.

7.Vėl komiksai

Septintoje vietoje vėl komiksai, belgų menininko Herge sukurta serija „Tenteno nuotykiai“. 2 iš 24 knygų – „Faraono cigarai“ ir „Mėlynasis lotosas“ – 2007 metais išėjo lietuvių kalba. 2011 metais šios serijos motyvais animacinį filmą „Vienaragio paslaptis“ sukūrė Stevenas Spielbergas.

8.Kaip tapti savimi

"Alchemikas" vienus įkvepia, kitus nervina.

Brazilų rašytojo Paulo Coleho „Alchemikas“ - vienintelė ne vaikų literatūros knyga šiame dešimtuke (tiesa, „Mažasis princas“ – ne tik vaikams). Filosofinė pasaka, milijonus įkvepianti ir milijonus erzinanti. Debiutas Lietuvoje – 1997 metais, nuo tada kūrinys nuolat perleidžiamas.

„Alchemikas“, lyginamas su „Mažuoju princu ir Richardo Bacho ‚Džonatanu Livingstonu Žuvėdra“ – didelis rekordininkas. Į pasaulio Gineso rekordų knygą įrašytas kaip į daugiausiai kalbų išverstas gyvo autoriaus veikalas. Taip pat tai viena iš labiausiai perkamų knygų pasaulyje (parduota per 65 milijonus egzempliorių).

9.Magija vaikams

J.K.Rowling knygų serija apie Harį Poterį pabaigta leisti palyginti neseniai, tačiau jau pirmasis tomas užkariavo tūkstančių tūkstančius berniukų ir mergaičių širdžių visame pasaulyje. Šiandien rašytoja - viena turtingiausių Didžiosios Britanijos moterų. Lietuviškai serijos knygos rodėsi 2000-2008 metais (vertė Zita Marienė).

10.Devynmetė stipruolė ir pramuštgalvė

Švedų rašytojos Astridos Lindgren pasakojimas apie nepaprastą mergaitę Pepę Ilgakojinę - dešimtoje vietoje. 64 kalbos. Lietuviškai „Pepė Ilgakojinė“ išversta Eugenijos Stravinskienės (1991). Ne kartą inscenizuota Lietuvos teatruose.

S.Parulskis albaniškai

O ką domino lietuvių literatūra? Ir kas - konkrečiai? Vienas rekordininkų – Jono Avyžiaus romanas „Sodybų tuštėjimo metas“. Pasak biobibliografinio žinyno „Tarybų Lietuvos rašytojai“ (1984), jis išverstas į rusų, latvių, estų, ukrainiečių, uzbekų, kazachų, moldavų, armėnų, vokiečių, rumunų, bulgarų, čekų, slovakų, lenkų, vietnamiečių, vengrų, mongolų, anglų, prancūzų, khmerų, hindi, persų, arabų kalbas. Neseniai „Sodybų tuštėjimo metas“ išleistas „Lietuvių literatūros lobyno“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) serijoje.

Į kiek mažiau kalbų išversta poezijos knyga – Eduardo Mieželaičio „Žmogus“. Į mažiausiai keturiolika kalbų išverstas Petro Cvirkos romanas „Žemė maitintoja“, į mažiausiai trylika – Vytauto Bubnio romanas „Po vasaros dangum“. Tai vis sovietmečio derlius, sovietinės leidybos ir vertimų politikos vaisiai. Nemažo dėmesio tuo laikotarpiu susilaukė ir Mykolo Sluckio romanas „Laiptai į dangų“, Alfonso Bieliausko „Kauno romanas“, taip pat kūriniai vaikams: Vytauto Petkevičiaus apysaka-pasaka „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“, Kazio Sajos „Ei, slėpkitės!“. Iš dramaturgijos kūrinių visų pirma minėtinas Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“.

Icchokas Meras - vienas iš nedaugelio autorių, kurio sovietmečio kūryba tebedomina užsienio leidėjus ir "pasikeitus laikams". Jo "Lygiosios trunka akimirką", anksčiau išverstos į rusų, lenkų, vengrų, latvių, estų, vokiečių, prancūzų kalbas, pastarąjį dešimtmetį pasirodė čekiškai, itališkai, angliškai.

Nuo 1989-ųjų iki dabar pasirodė Romualdo Granausko "Gyvenimo po klevu" vertimai į rusų, čekų, suomių, švedų, norvegų, ispanų, italų ir kt. kalbas.

Su dailininko ir rašytojo K.Kasparavičiaus "Kiškiu Morkumi Didžiuoju" susipažinti gali įvairių šalių vaikai.

Sigito Parulskio romanas "Trys sekundės dangaus" (turbūt ir Lietuvos parama vertimams) sudomino lenkų, latvių, slovėnų, švedų, vokiečių, italų, albanų leidėjus. Jurgos Ivanauskaitės romanas "Ragana ir lietus" taip pat išleistas ne vienoje užsienio šalyje.

Tarptautinio kultūros programų centro koordinuojamos Vertimų rėmimo programos duomenimis, įvairiose šalyse mielai leidžiamos Kęstučio Kasparavičiaus knygos vaikams (jo paties iliustruotos). Iš jo kūrinių daugiausia vertimų sulaukė "Kiškis Morkus Didysis" ir "Baltasis dramblys.

Iš latvių kalbos pastarąjį dešimtmetį daugiausia versta dabartinės europarlamentarės Sandros Kalnietės dokumentinė knyga "Su išeiginiais bateliais Sibiro snieguose".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"