TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Prancūzijoje niekam nereikalinga E.Mildažytė

2011 02 05 0:00
Kompanija, kuri susirenka ne kasdien. E.Mildažytės vyras, verslininkas G.Vyšniauskas, Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis ir E.Mildažytė.
Asmeninio archyvo nuotrauka

"Ačiū, kad domiesi šlovinga mano praeitimi", - tariantis dėl interviu juokiasi Edita Mildažytė. LTV "Bėdų turgaus" vedėja kuklinasi, nors dar praėjusios savaitės trečiadienį iš Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio gavo ordiną.

E.Mildažytė ieško Lietuvos, Gruzijos ir kitų šalių sąlyčio taškų, o suradusi mėgins įgyvendinti grandiozinį tarptautinį TV projektą. LTV "Bėdų turgaus" įrašus žurnalistė vadina dokumentiniu šaltiniu, o interviu autoriaus pacituotus žiūrovų pageidavimus - laiškais į Mėnulį arba Kalėdų Seneliui. Jei nepatingėsite perskaityti šios publikacijos, sužinosite, kodėl Editos laidos vardu iki šiol nepiktnaudžiavo aferistai. Ir tai, kodėl moteris neįgyvendina kylančių minčių apie emigraciją.

- Praėjusių metų gegužę surengei akciją "Lietuva - Gruzija. Viena širdis", kurios metu tautiečiai Gruzijos karo pabėgėlių vaikams paaukojo 247 tūkst. litų. Praėjusios savaitės trečiadienį šios šalies prezidentūroje Tbilisyje gavai Prezidento ordiną už nuopelnus. Valstybinį apdovanojimą už Gruzijai išreikštą paramą, asmeninį indėlį į žurnalistiką, aktyvią visuomeninę ir labdaringą veiklą tau įteikė valstybės galva M.Saakašvilis. Kokie įspūdžiai?

- Labai geri. Išskridau sausio 23-iosios naktį, grįžau sausio 27-osios naktį. Pakvietė Gruzijos prezidentūros sąskaita viešnagės metu apsistoti viešbutyje ir skyrė automobilį su vairuotoju, bet tuo nepasinaudojau. Man buvo nepatogu.

Prezidentūra nauja, moderni. Labai nustebau, nes ordino įteikimo ceremonija buvo surengta vien dėl manęs. Maniau, bus kaip pas mus - tam tikromis progomis Lietuvos prezidentūroje 20-30 žmonių įteikiami apdovanojimai, ir viskas.

Beje, suprantu, kad mano surinkti pinigai tėra lašas jūroje, kuris iškart susigers į smėlį.

- Apie tai, kad tau įteiktas ordinas, tą pačią dieną buvo pranešta Gruzijos prezidentūros tinklalapyje www.president.gov.ge paskelbtu pranešimu žiniasklaidai. Jame cituojami tavo žodžiai: "Tai, ką padarėme pernai, buvo tiesiog dvišalis reikalas. Laikas subrandinti naują TV projektą, į kurį būtų įtraukta daugiau Europos šalių." Gal galėtum konkretizuoti šią mintį?

- Negaliu, nes dar mąstau - ieškau dalyko, kuris vienytų Lietuvą, Gruziją ir kokį nors Skandinavijos kraštą, Lenkiją ar kitą šalį. Norėčiau, kad tai būtų bendras didelis kelių šalių TV projektas, kurį matytų visų jame dalyvaujančių valstybių žiūrovai. Sakykim, jei būtų atliekamas koks nors kūrinys, renginys pačiu metu galėtų vykti keliose vietose, pasirodymą sietų bendra mintis.

Viskas visada prasideda nuo idėjos. Jei mintis gera, paprastai ji tampa kūnu.

- Turi ir kitų apdovanojimų, pvz.: 2003 m. gavai labdaringa veikla užsiimančio Lietuvos vaikų fondo (LVF) įsteigtą Valterio Rasko premiją, 2006 m. buvai apdovanota toleranciją, pilietiškumą skatinančio Santarvės fondo ordinu, o 2007 m. - LDK Gedimino ordino medaliu. Tai glosto savimeilę?

- Mano mama (Gražina Petkūnienė - aut.) sako, kad kai numirsiu, prieš karstą bus ką nešti ant pagalvėlių (šypsosi). Geriausiai pasakė Vytauto Kernagio motina (Gražina Kernagienė - aut.). Kai jos sūnui įteikė kažkokį aukštą apdovanojimą, moteris paklausė: "Klausyk, Vytautai, o dėl to tau pakels pensiją?.."

Turi būti tam tikrų ženklų, kad tai, ką darai, svarbu visuomenei. Aišku, tam tikra prasme apdovanojimai glosto savimeilę. Kita vertus, gavus Gruzijos prezidento ordiną už nuopelnus yra proga apie šią šalį kalbėti Lietuvoje. Gruzijoje buvo proga kalbėti apie Lietuvą. Tai stiprina tarpvalstybinius ryšius. Jei duotų ordiną politikui, apie tai niekas nerašytų. Tai - viena priežasčių, dėl kurių gavau apdovanojimą. Politikai puikiai supranta, kas yra šalies "piaras".

Kol nebuvau gavusi pirmojo apdovanojimo, man net į galvą nebuvo atėję, kad kas nors galėtų jį duoti. Negulu į lovą su mintimi, kad turėčiau ką nors gauti.

- LTV "Bėdų turgus" gimė 2000-ųjų pabaigoje. Kadaise projektą pavadinai dokumentine muilo opera. Sakei, kad po poros dešimčių metų iš tavo laidų apie Lietuvos praeitį bus galima spręsti kur kas tiksliau nei iš dokumentinių kadrų. Ar tikrai tai, ką kuri, yra dokumentika?

- Po kokių 40 metų Vilniaus universiteto (VU) studentui dėstytojas sakys: "Išsitrauk iš archyvų "Bėdų turgaus" įrašus ir parašyk mokslinį darbą apie socialinę saugą ir jos problematiką, apie tai, kaip atrodė žmonių gyvenimas." Ši laida - dokumentinis šaltinis; mūsų herojai patys vertina savo socialinę būklę.

Prieš dešimtmetį mirėme iš laimės močiutei gavę skalbimo mašiną, o ta močiutė į labdaros valgyklą eidavo anūkams parnešti duonos. Man atrodo, šiandien ji atsineša ir sriubos, ir kitokio maisto.

- Iki šiol daiktais, paslaugomis ir pinigais laida išdalijo daugiau nei 5 mln. 712 tūkst. litų. Riebi suma...

- Manau, kad tai - ne riba. Žmonės po truputį aukoja, darbas po truputį vyksta.

- Tarptautinio masto pokerio lošėjas Antanas Guoga, užsienyje žinomas kaip Tony G, nuo 2007-ųjų laidai bei labdaros ir paramos fondui "Bėdų turgus" paaukojo milijoną litų. Tave stebina, kad pokerio magnatas užsiima labdara?

- Stebina. Kaip gali nestebinti? Juo labiau kad tai vyksta Lietuvoje.

- Panaršiau www.BeduTurgus.lt nuorodoje "Atsiliepimai". Įsiminė pora itin konkrečių pageidavimų. Praėjusių metų kovo 3 dieną Andrius Semkus publikavo tokį sakinį (kalba netaisyta - aut.): "GALETUMET ATSIUSTI 1000LT ACIU US JUSU GERUMA..." Liepos 14 dieną pageidavimą pareiškęs Vidmantas - taip pat konkretus vyrukas (kalba netaisyta - aut.): "GALIT PADET MAN PADARYT PASA?MANO EMAILAS:zuikis2306@inbox.lt telefono neturiu.aciu jums." Ar A.Semkus ir Vidmantas gavo išsvajotą pagalbą?

- Ne. Tai - laiškai į Mėnulį arba Kalėdų Seneliui. Yra ir gerokai juokingesnių pageidavimų. Esame gavę reklaminių laikraščio iškarpų su išsamiais nurodymais, ką ir kur atsiųsti: elektros lempučių, vinių, kirvuką, konservų.

- Teko susidurti su sukčiais, veikiančiais "Bėdų turgaus" vardu?

- Ne. Turbūt to tiesiog nesumąstė. Be to, veikti mūsų vardu būtų pakankamai sunku. Mes turim viešumą - bet kokioje laidoje, įskaitant ir "Panoramą", galėtume paskelbti pranešimą apie aferistų veiklą.

- Tautiečiai tavęs prašo išspręsti jų bėdas kavinėje?

- Prašo. Tokiu atveju pasakau, kokiu adresu reikėtų parašyti elektroninį arba paprastą laišką. Kavinėje nepulsi užsirašinėti žmogaus adreso, telefono ar dar ko nors. Galų gale, kai susitinki su bičiuliais ar kolegomis, nebūtinai turi spręsti viso pasaulio bėdas - gali turėti ir savo reikalų.

Pasitaiko, kad kažkas aprašo savo problemą, bet paaiškėja, kad niekuo negalime padėti. Kalbu apie atvejus, kai žmogus prašo sugrąžinti žemę, skundžiasi jį terorizuojančiu psichikos liga sergančiu kaimynu ir pan. Kartą kavinėje priėjusi moteris piktinosi, kad su ja išsiskyręs vyras labai gerai gyvena - tai kodėl ji nieko neturi?..

Vienas bjauresnių dalykų - kai kokio nors pusiau viešo vakarėlio metu prieina koks nors dvi taures išgėręs veikėjas. Ir pradeda pasakoti, kad jis labai nori padėti savo draugo brolio pažįstamam. Sakau: "Tai padėk, jeigu nori." Pasibaigus vakarėliui pašnekovas savo norą pamiršta - kadangi papasakojo, jam atrodo, kad jau padėjo.

- 2001-aisiais surengei bėdų pirklius, gražia veikla užsiimančias asmenybes ir laidos herojus pagerbiančius "Žaliųjų obuolių" apdovanojimus, kurie virto tradicija. 2003 m. šviesioms asmenybėms LNK ėmė dalyti savo "Gerumo dienos" statulėles, dar po metų atsirado panašaus formato TV3 "Lietuvos garbė". Komercinės televizijos tavo pėdomis seka žaisdamos viešųjų ryšių žaidimus ar tikėdamos prasmingais dalykais?

- Komerciniai kanalai yra pelno siekiančios organizacijos, kurių pagrindinis tikslas - reitingai. Jei nebūtų reitingų ir naudos, komerciniame eteryje neliktų panašių projektų. Nors yra tokia sąvoka: "įvaizdinė reklama". Galbūt renginius, apie kuriuos kalbame, galima priskirti šitai kategorijai. Kiekviena pelno siekianti organizacija paiso savo interesų. Bet gali būti ir taip, kad LNK arba TV3 savo projektus ėmė rengti nuoširdžiai, be jokio išskaičiavimo.

- Tavo citata, praėjusių metų birželio 5 dieną publikuota "Lietuvos žiniose": "Kartais pagalvoju, kad spjaučiau į viską ir važiuočiau šunims šėko pjauti. Važiuočiau ten, kur važiuoja kiti tautiečiai, ten, kur nuo kovo iki lapkričio šviečia saulė." Dažnai į galvą šauna tokia mintis?

- Kiekvieną kartą, kai kovą priverčia sniego ir iki balandžio į Lietuvą neateina pavasaris. Mane tai nervina (šypsosi).

Būna - susimąstau, kad galėčiau išvykti gyventi į užsienį. Ne dėl to, kad ten saldesnė duona, - gyvenimas pasikeistų, tai būtų iššūkis. Mano vyras (verslininkas Gintautas Vyšniauskas - aut.) visą laiką sako: "Pakuojam lagaminus ir važiuojam iš čia!" Bet aš negaliu be savo krašto. Galėčiau gyventi sau, laigyti po Prancūzijos pievas, bet ten aš niekam nereikalinga ir niekada nebūsiu sava.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"