TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Psichoanalizė: kai dialogas tampa neįmanomas

2014 02 03 14:12

Vilniaus Prancūzų institute vasario 6 d., 19 val. įvyks Jacqueline Legaut knygos "Psichoanalizė lyg niekur nieko" pristatymas.

Prancūzų institutas Lietuvoje kartu su DEMOS kritinės minties institutu pristato lietuvių kalba išleistą Jacqueline Legaut knygą „Psichoanalizė lyg niekur nieko“. Pristatyme dalyvaus psichiatrė, Vilniaus psichoanalitikų draugijos narė, TPA psichoanalizės kandidatė Agnė Krivaitienė; prof. Dr. Artūras Tereškinas (VDU); DEMOS kritinės minties instituto narys Algis Davidavičius. Renginį moderuos prof. dr. Andrius Bielskis.

Populiarios Prancūzijoje psichoanalitikės (Lacano pasekėjos) J.Legaut knygos „Žodžio įstatymai“ ir „Psichoanalizė lyg niekur nieko“ parašytos apgaulingai lengvu stiliumi. „Apgaulingai lengvu“, nes nereikia specialaus psichologinio ar filosofinio pasiruošimo neturinčiam skaitytojui kiekviename puslapyje griebtis specialių žodynų ar skaityti specialių veikalų, kurie padėtų sekti mintį, tačiau lengvai paklaidinančiu, kai skaitant galima pagauti save į parašytus žodžius ir sakinius įdėjus savo pačių įsivaizduotus turinius, kurie nuveda kitomis trajektorijomis, nei dialogo eiga. Nieko nuostabaus, kai kalbama kasdiene kalba, kurioje bendras susikalbėjimas dažniau įmanomas tik tada, kai visiems aišku, ką tie žodžiai reiškia. Tačiau ar šiandien dar įmanoma būti tikriems, kad žodžiai, kuriuos kažkas sako ar rašo, dar reiškia tą patį, ką reiškia man? Ar taip nepakliūnam į savo pačių kitiems spendžiamus spąstus, kai teigiame sau žinantys, kas yra tas kitas, kai jį konstruoji savo sąmonėje, projektuoji tai, ką ir kaip jis turi atsakyti?! Legaut dialoguose psichoanalizė yra kelias, įrankis, galimybė šiuos spąstus išardyti, išlaisvinant savo subjektyvumą savęs kūrimui, prisiimant atsakomybę už save, įsipareigojant žodžio įstatymams ne dėl Kito (kad ir kas tai būtų, kad ir Dievas Tėvas), kuris yra Niekis, bet dėl savęs ir bendrabūvio visuomenėje, kurioje žodžiai yra nuvertėję, ir tiek tarpusavio santykiai, tiek ir bendrai dialogas tampa nebeįmanomi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"