TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Rytis Zemkauskas nepasakė visos tiesos

2010 10 02 0:00
"Mes nemėgstame protingesnių už save, nemėgstame žmonių, kurie turi tvirtą savo nuomonę ir jos laikosi, nemėgstame tų, kurie mąsto kitaip", - kritikos žaibais svaidosi R.Zemkauskas.
TV1 archyvo nuotrauka

Praėjusios savaitės pirmadienį TV1 eteryje debiutavo Ryčio Zemkausko kultūros laida "Alchemija". Poryt dienos šviesą išvys jo pokalbių laida "Pasivaikščiojimai".

R.Zemkauskas garsina LNK ir TV1 filmus, todėl jums tikrai pažįstamas jo balsas. Išrankesnė publika puikiai žino, kaip atrodo balso savininkas, nes jis vedė praeityje žinomą LNK kultūros laidą "Lankos", o rubrikoje "Snobo kinas" pristatydavo nenuvalkiotus filmus. Pašnekovas sutiktų, kad jo namuose įsikurtų TV metras, jei dėl to eteryje atsirastų geresnių laidų. "Alchemijoje" Rytis ieškos būdų paprastą metalą paversti auksu, o filmuodamas "Pasivaikščiojimus" gali užklysti ir į "Akropolį". Interviu herojus įsitikinęs, kad pasižymime siauru akiračiu ir bandome apsimesti esantys protingi. Skaitydami interviu sužinosite ir tai, kad visuomenės grietinėlės vakarėliuose atsiveria TV alchemiko išsiauklėjimo spragos, o viskas, ką skaitote, yra melas.

- "Facebook" Andrius Mamontovas sukūrė vadinamąją grupę "Prijunkite telemetrą prie mano televizoriaus !!!". Prie grupės gali prisijungti šio socialinio tinklalapio vartotojai, nepatenkinti TV metrų išmatuotais reitingais ir norintys, kad vienas iš šių prietaisų atsirastų jų namuose. Ar sutiktumėte, kad Jūsų namuose stovėtų TV metras?

- (Mąsto) Nemėgstu, kai Didysis brolis mane stebi. Kita vertus, jei nuo to Lietuvos televizijose atsiras geresnių laidų, sutinku aukotis.

Sunku pasakyti, ar tikiu TV metrais. Man atrodo, yra šiek tiek kitaip, nei rodo šie prietaisai. Bet aš nesu tipinis žiūrovas. Lengva nuslysti prie požiūrio, kad tiesa nėra tai, ko nesuprantu. Viskas ne taip paprasta. Nuoširdžiai tikiuosi, kad TV metrų sistema pagrįsta statistikos mokslu, kad ji veikia pagal maksimaliai objektyvius modelius.

Labai retai domiuosi laidų reitingais. Daugiau pradėjau sekti dabar, kai pasirodė mano laidos.

- "TNS Gallup" duomenimis, praėjusios savaitės pirmadienį rodytos pirmosios "Alchemijos" reitingas buvo 0,1 procento. Jums ne apmaudu?

- Šis reitingas - kompiuterio nuomonė. Tikiuosi, žmonių nuomonė kitokia. Visų mažųjų kanalų reitingai turi maždaug trijų procentų paklaidą. Mano supratimu, TV1 ir kitų mažesniųjų žiūrimumas apskaičiuojamas kompiuteriui generuojant rezultatą pagal kažkokį algoritmą. Todėl sunku spręsti apie tikrąjį populiarumą. Jo neįmanoma nustatyti tiksliai. Tai - ginčytinas reikalas.

Be jokios abejonės, man svarbu, kiek žiūrovų žiūri laidą. Nenoriu kurti projekto 200 žmonių. Mano tikslas - pasiekti kiek galima didesnę auditoriją.

- Alchemikai ieškojo būdų, kaip paprastą metalą paversti auksu. Ko ieškos TV1 "Alchemijos" kūrėjai?

- To paties. Ieškosime gerai žinodami, kad rasti neįmanoma. Taip elgtis logiška, nes tą patį darome gyvenime. Juk tikrai žinome, ką rasime jo gale, bet judame į priekį. Žmogaus prigimties paradoksas.

- Kas antrą pirmadienį vakariniame TV1 eteryje bus rodoma Jūsų pokalbių laida "Pasivaikščiojimai". Savo svečius kalbinsite vaikščiodami mieste, gamtoje. Ar interviu vaikštant įdomesnis už pokalbį sėdint?

- Pasivaikščiojimas - labai geras būdas pasišnekėti. Tai - puiki galimybė pasakyti dalykus, kurie nesisako sėdint. Taip įdomiau. Judėjimas stimuliuoja mąstymą. Tikiuosi, interviu išeis kitokie nei kalbant studijoje. Aš pabandysiu. Kurdamas laidas ar ką nors kita turi sau pasakyti, kad pabandysi. Negali žinoti, ar tikrai pavyks, kokios reakcijos sulauksi - neturi jokių galutinių atsakymų. Jų net neieškai, nes su amžiumi supranti, kad tokių atsakymų nebūna.

Pirmojoje laidoje su Vytautu V.Landsbergiu jaunesniuoju (intelektualų publikai gerai žinomu režisieriumi, rašytoju ir atlikėju - aut.) vaikščiosime po miškus. Nėra vietų, į kurias neisiu filmuodamas laidas. Būsiu ten, kur gerai jausis mano pašnekovas. Neturiu jokių kultūrinių prietarų - galime pasivaikščioti ir "Akropolyje", jei tik mus įsileis. Nereikia, kad mano herojus kažką prisipažintų. Nėra tikslo iškvosti. Mano tikslas - kuo geresnės kokybės pašnekesys, įdomios, vertingos mintys, kurios, tikiuosi, bus išgirstos. Žinau, kad jos reikalingos žmonėms.

- Prieš 10 metų vedėte LNK kultūros laidą "Lankos". Šiandien nė vienas didesnis komercinis mūsų kanalas neturi kultūrai skirto projekto. Ar komercija ir edukacija - visiškai nesuderinamas junginys?

- Suderinamas. Be sunkumų. Tai kasmet įrodo BBC dokumentika.

Šiuo metu didieji lietuviški kanalai negali sau leisti rodyti kultūros laidų. Tai neapsimoka - tokia realybė. Televizija gyvena iš reklamos, ji turi užsidirbti. Juk stalų gamintojams niekas nesako: "Kodėl visą laiką darote tą patį? Kodėl nenudažote stalų, kad atrodytų kaip šachmatų lenta? Nenorite imtis misijos?!" Džiaugiuosi, kad turiu galimybę kultūros laidas kurti TV1 eteryje.

- Prieš keliolika metų su Algiu Ramanausku-Greitai vertėte ir garsinote LNK rodytus animacinių idiotų Byvio ir Tešlagalvio nuotykius. Vieni šį kultinį MTV serialą vadina meninę vertę turinčiu produktu, kiti - visišku šlamštu. Kas nubrėžia ribą tarp meno ir šiukšlių?

- Niekas nenubrėžia ribų! Reikia atsikratyti įsitikinimo, kad kažkas turi įvardyti ribas, kažkas turi mus pavalgydinti, kažkas turi kažką duoti. Norime, kad kas nors pasakytų, kaip turi būti. Bet niekas neprivalo to daryti. Tai - bendros kultūros reikalas. Kultūra pasiekiama sunkiu ir nuobodžiu būdu - lavinant save. Mūsų šalyje klaikiai siauras akiratis. Kiekvienas viešojoje erdvėje dirbantis žmogus turėtų pagal galimybes prisidėti prie jo plėtimo.

- Ar klysčiau sakydamas, kad viena siauro tautiečių akiračio priežasčių - komerciniai kanalai, kuriuose daug blizgučių ir mažai prasmės?

- Bandome pasakyti, kad mus "durnina"? Bet jeigu žmonės nesimokys, tai juos ir "durnins". Paprasta! Kai nėra poreikio, nėra ir pasiūlos. Mes daug meluojame patys sau. Bandome apsimesti, kad esame labai protingi. Su tuo nuolat susidurdavau, kai vedžiau LNK "Snobo kiną". Man sakydavo: "Aš - nuolatinis "Snobo kino" žiūrovas. Pagarba!" Jei paklausdavau, koks paskutinis rubrikoje pristatytas filmas, išgirsdavau: "Šį kartą nežiūrėjau..." Tai... mielieji, arba žiūrime, arba vaizduojame išsilavinusius ir protingus, o iš tikrųjų mėgstame dalykus, kurių nenorime sau pripažinti.

- Kodėl lietuviškoje televizijoje tiek mažai asmenybių?

- Todėl, kad mes neleidžiame niekam tapti asmenybe. Nemėgstame protingesnių už save, nemėgstame žmonių, kurie turi tvirtą savo nuomonę ir jos laikosi, nemėgstame tų, kurie mąsto kitaip. Darome viską, kad neatsirastų autoritetų - tokius apspjaudome, bandome diskredituoti, sukompromituoti ir nustumti. O paskui susėdę verkiam: "Kodėl mes taip blogai gyvename?.."

Kiekvienas iš mūsų įsivaizduoja, kad viską šiame pasaulyje išmano geriau: kiekvienas žino, kaip reikia treniruoti Lietuvos krepšinio rinktinę, kaip turi dirbti politikai ir ką turi rodyti televizija. Gaila, kad neleidžiame to išmanyti kitiems. Ši situacija keisis, jei kiekvienas pradėsime nuo savęs. Ne kaimynas turi pirmas susitvarkyti prie savo durų - mes turime susitvarkyti prie savųjų ir tik tada tikėtis, kad kaimynui pasidarys gėda ir jis padarys tą patį. Nereikia jo versti su šautuvu.

- Esate sakęs, kad kūryba - geriausias vaistas nuo destrukcijos. Ar destruktyvi kūryba taip pat yra vaistas?

- Kartais tokia kūryba naudinga - kai reikia sugriauti kažką sena. Šokiravimas gali būti pagrįstas. Kūryba suvokiama asmeniškai. Nesvarbu, kad sėdime 1000 žiūrovų koncerte - kiekvienas mato kitą renginį. Tai, kas vienam yra šviesa, kitam - tamsa.

- Jūsų citata iš praėjusios savaitės penktadienį "Respublika.lt" publikuoto interviu: "Bet aš nuoširdžiai nežinau, ką man ten (aukštuomenės vakarėliuose - aut.) veikti. Aš tokiuose renginiuose visada klaikiai pavargstu ir įsivarau dar didesnį nevisavertiškumo kompleksą." Kada paskutinį kartą buvote tokiame vakarėlyje?

- Senokai... Tikrai nežinau, ką ten veikti. Stebint aukštuomenės vakarėlių dalyvius atsiveria mano išsiauklėjimo spragos, pradedu mąstyti, kad daug ką praleidau (juokiasi). Ironizuoju save. Neteigiu, kad tokie renginiai yra blogis. Jei žmonėms ten patinka, tegul būna, dėl Dievo meilės. Vis geriau nei šlaistytis gatvėje ir daužyti snukius.

- Iš to paties interviu: "Man reikia vieną sykį liautis melavus, bet kad negaliu - vis tenka duoti interviu..." Ar daug primelavote šį kartą?

- Be abejo, nepasakiau visos tiesos. Interviu yra improvizacija, kūryba. Tai - nėra visiška tiesa. Jei vertinti remiantis vadinamosios objektyviosios tiesos kriterijais, viskas, ką skaitome, yra melas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"