TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Rytis Zemkauskas nesijaučia balta varna

2013 03 09 8:14
R.Zemkauskas mano, kad provincija žiūri TV1 "Pasivaikščiojimus". "Iš atsiliepimų galiu spręsti, kad ši laida priimama labai organiškai", - sako jis./Erlendo Bartulio nuotrauka

TV1 "Pasivaikščiojimų" ir "Alchemijos" veidas Rytis Zemkauskas ne pirmą kartą duoda interviu "Lietuvos žinioms". Šį kartą jis kalba apie televizijos poveikį, vadina save visiškai kvailu ir prisipažįsta esantis tinginys.

- Išsukti "popso" vardai savo populiarumą išnaudoja pinigams daryti ir trumpalaikiams nuotykiams. Kaip savo veidą išnaudoja Rytis Zemkauskas, siejamas su alternatyviais TV projektais?

- Mane už dyką įleidžia į dailės galerijas, į teatrą ir kitas panašias įstaigas. Kartais man dovanoja knygų - sako: "Paskaitykit, jums patiks." (Juokiasi.) Tai - mano veido privalumas ir man tai patinka. Visada norėjau būti priimtas, tai normalus kiekvieno žmogaus noras.

- Kaip mus veikia televizija?

- Mes pernelyg ją sureikšminę. Tai padarė ne tie žmonės, apie kuriuos pirmiausia pagalvojome, o intelektualai ir kultūros atstovai. Susiduriu su labai keista reakcija, kai išsilavinęs, intelektualus žmogus negali atsikratyti televizijos sukurto paveikslėlio ir užkimba ant paties paprasčiausio kabliuko. Sutinku "klasioką" ir jis man sako "jūs". Aš sakau: "Gal tu išprotėjai?.." Taip mus veikia televizija. Reikėtų į ją žvelgti truputėlį adekvačiau - nelaikyti TV galutine instancija. Aišku, problema ta, kad kai nėra patikimų ir solidžių instancijų, jų vietas užima organizacijos, tuo metu galinčios pasiūlyti gerą frazę. Viena tokių instancijų yra televizija. Nesakau, kad tai savaime blogai, bet pažeista tam tikra pusiausvyra.

- Esate sakęs, kad mūsų šalyje klaikiai siauras akiratis...

- Pirmiausia siauras žurnalistų akiratis. Siauras akiratis yra standartiniai ėjimai standartinėse situacijose. Nemąstome, nepažiūrime plačiau, nepaklausiame savęs "Ar tikrai taip reikia daryti? Kaip tam tikromis situacijomis elgiamasi pasaulyje?" Per skirtingus kanalus sukasi dvidešimt tų pačių temų. Nepatingėkime, kaip britai sako, nueiti papildomą mylią tam, kad padarytume kokybiškesnį produktą. Bet norint jį sukurti reikia žinoti, ką šią savaitę rašė kokybiška užsienio spauda ir ką rodė rimti užsienio kanalai. Tai - privaloma kaip ir aukštasis išsilavinimas užimant tam tikrus postus valstybėje.

- Žiniasklaidos auditorijai būdingas siauras akiratis?

- Mane džiugina jauni žmonės. Siauras akiratis taikytinas mano kartai. Tai lėmė objektyvios priežastys. Visuomenė keitėsi, reikėjo labai greitai viską daryti, mokytis teko pakeliui. Tačiau niekada nevėlu pradėti mokytis. Aš mokausi kasdien ir esu visiškai kvailas.

- TV1 "Pasivaikščiojimuose" ir "Alchemijoje" kalbinate su vienadieniu "popsu" nesusijusias asmenybes. Sugebėtumėte įdomiai prakalbinti kokią nors tuščiagalvę silikoninę popžvaigždutę?

- Privalėčiau. Profesionalas turi sugebėti tai padaryti. Antraip negalėčiau vadintis tikru televizijos profesionalu. Sąmoningai nekalbinu popžvaigždžių. Eteryje jų labai daug. Mano darbas yra palaikyti televizijoje pusiausvyrą - imti interviu iš žmonių, kurie ne taip dažnai patenka į viešumą. Jei norit, galiu pasakyti, kad tai - mano misija. Mano tikslas - dauginti įdomią informaciją, palaikyti kultūrinę diskusiją, pateikti žmonėms įvairovę. Nuo jos priklauso laimė. Kuo daugiau įvairovės, tuo geriau - gali matyti pasirinkimus ir išeitis. Tai suteikia kultūra. Kartais mano herojai kalba apie labai paprastus dalykus, bet kai juos išgirsti iš kito žmogaus lūpų, jie suskamba visiškai naujai. Nieko nereikia pateikti sudėtingai - reikia pateikti įdomiai ir suprantamai.

- Provincijos gyventojai žiūri jūsų laidas?

- Manau, žiūri "Pasivaikščiojimus". "Alchemija" yra konceptuali kultūros laida, tai - šiek tiek sudėtingesnė televizija. Juo labiau  kad su jos režisieriumi Ričardu Rickevičiumi pajudėjome radikalesnės TV link; tai bus dar įdomiau ir tuo labai džiaugiuosi. "Pasivaikščiojimai", mano supratimu, yra organiškas ir komercinis pokalbių šou. Jis skirtas plačiai auditorijai, yra lengvai atpažįstamas ir lengvai žiūrimas. Iš atsiliepimų galiu spręsti, kad ši laida priimama labai organiškai. Man tikrai svarbu žinoti, kad mano laidos reikalingos žmonėms, svarbu jausti grįžtamąjį ryšį ir gauti kritikos. Kiekvienam kūrėjui blogiausia yra tyla.

- Kas geriau: tyla ar aštri kritika?

- Aštri kritika. Kartais tokios gaunu. Anksčiau jos būdavo daugiau - atitinkamai stengiausi. (Juokiasi.) Į kritiką reaguoju įvairiai - priklauso nuo to, kas ir kaip pasakyta. Nuolat esu įjungęs savo antenas ir gaudau auditorijos vibracijas. Juk dirbu žmonėms. Jų lūkesčiai labai svarbūs.

- "Facebook" erdvėje TV1 "Alchemija" turi pusantro tūkstančio, o LNK "Dviračio šou" - beveik septynis tūkstančius mėgėjų. Ką tai sako?

- "Dviratis", kuriam keletą metų rašiau scenarijus, beveik penkis kartus populiaresnis (Juokiasi.) Man dėl to neapmaudu, nes tai - normalu. Žmonės dirba, pavargsta ir nori pramogos. "Dviratininkai" daro kokybišką pramogą; aš - už juos. Kalbama, kad žmonės privalo būti kultūringi, žiūrėti kultūros laidas ir lankyti parodas. Niekas nieko neprivalo. Kultūrinė informacija, intelektiniai, pasaulėžiūros, savirefleksijos dalykai yra prieskonis. Jei jo per daug, bus per aštru. Jei jo nebus, bus neskanu.

- Galėtumėte papasakoti apie hipių laikus?

- Vaikščiojau ilgais plaukais ir su barzda. Tiesą sakant, ne kitaip atrodau šiandien. (Juokiasi.) Kai pradėjau valkiotis po Kauno ir Vilniaus gatves, jau buvo pankų laikai. Lindėdavome kavinėse, kurių buvo nedaug. Nieko ypatingo nevyko. Nebuvau susidūręs su milicija, nes nebuvome taip smarkiai organizuoti, kad galėtume atkreipti jos arba saugumiečių dėmesį. Bet kai kuriuos mano bičiulius, su kuriais gerdavome kavą ar vyną, tampė už užrašą ant sienos "Laisvę Lietuvai". Mano širdžiai artimesni hipiai. Gimiau tais metais, kai buvo Vudstokas, - 1969-aisiais. Išnirau iš salsvo Vudstoko dūmelio. Man tai - simboliška. Visada buvo artimos tos idėjos.

- Svarbiausias jūsų jaunystės laikų įvykis. Koks jis?

- Ko gero, Sausio 13-oji. Nepriklausomybė. Didžiausia laimė, kokia gali nutikti studentui, yra revoliucija už lango. Esame laiminga karta, nes tai matėme. Kiekviena karta ilgisi revoliucijos.

- Naujoji karta pamatys revoliuciją?

- Naujoji karta irgi patiria transformacijų. Ji mato nemenką revoliuciją - "Facebook". Aišku, nelyginu jo su sausio 13 diena, bet tai - didžiulis iššūkis, sąmonę, bendravimo įpročius, vertės ir savivertės skales keičiantis dalykas. Jaunystėje visada norisi, kad pasaulis griūtų ir kad jį būtų galima kurti iš naujo. Jeigu esate jauni ir nenorite revoliucijos, tai - blogai. Ir priešingai - jei esate brandaus amžiaus ir norite revoliucijos, tai - blogai.

- Šiuolaikinės komercijos kontekste nesijaučiate balta varna?

- Kuo toliau, tuo mažiau. Kaskart labiau priimu aplinką, o kai ją priimi pats, jauti, kad tave priima aplinka.

- Paprastai viešoje erdvėje kalbate rimtomis temomis, o žurnalistai pateikia jums rimtus klausimus. Gyvenime jūs irgi beprotiškai rimtas?

- Ne - gyvenime esu lengvabūdis žmogus. Labai didelis tinginys. Jei galėčiau, nieko neveikčiau (juokiasi.), bet būtinybė išmokyti vaikus ir prasimaitinti verčia keltis ir eiti. Priešingu atveju gulėčiau po palme. Jaučiu atsakomybę už tai, ką kalbu. Jei kalbu viešai, susiimu ir bendrauju kitaip nei kalbėčiau savo virtuvėje. Tikiu, kad taip ir reikia daryti - reikia jausti atsakomybę už viešai sakomą žodį. Mums to trūksta.

- Smagiau duoti interviu ar jį imti?

- Smagu, kai jis ir vienu, ir kitu atveju pavyksta. Interviu galima ir pasidžiaugti, ir nusivilti. Yra daug mano darytų pokalbių, kurie man atrodo nesėkmingi. Vis mąstau: "Reikėjo geriau paklausti, nepagavau pašnekovo minties ir nenuėjau kitu keliu..." Interviu yra kūryba, tai - gyvas organizmas. Interviu skirstau į interviu dvikovas, interviu pasimatymus, interviu sąmokslus, interviu šou ir interviu kelionę. Kalbindamas pašnekovus labiau esu interviu pasimatymo ir interviu kelionės žmogus. Žinau, kaip veikia žiniasklaida. Skaitydamas duotą interviu kartais nusiviliu tuo, kaip suredaguoti mano žodžiai. Spauda, skirtingai nuo televizijos ir radijo, vieną žodį gali pakeisti kitu. Ištarus žodį TV ar radijo eteryje jis lieka, o spaudoje galime pakeisti patį žodyną, kuris charakterizuoja žmogų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"