TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

„Scanorama”: viskas gali apsiversti

2012 10 31 11:43
Reuters/Scanpix nuotr.

Požiūrius keičiantys filmai. Jie dominuos šių metų Europos šalių kino forumo „Scanorama” programoje.„Festivaliui ieškojome įvairių filmų, bet pirmiausia tų, kurie sudrebintų mūsų įsitikinimų pamatus. Tai, kas visuomenėje įprasta, tapę norma, nebūtinai yra „gerai”. Šių metų filmai drąsiai tai nagrinėja”,- programą reziumuoja festivalio direktorė Gražina Arlickaitė.

Lapkričio 8-ąją sostinėje prasidedančioje „Scanoramoje“ – naujausi ir tarptautiniuose festivaliuose pripažinti filmai, dvi išsamios retrospektyvos, konkursinė programa, lietuvių kino premjeros bei koprodukcijos forumas.

10 perspektyvų į pasaulį

Šių metų festivalyje viešės žinomos kino asmenybės iš visos Europos, bus pristatomos lietuviškų filmų premjeros ir konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“, tradicinės ir viena kitą papildančios festivalio programos: „Naujienos iš Šiaurės“ ir „Kertant Europą“, ilgametražių dokumentinių filmų programa „Neišgalvotas gyvenimas“, specialieji seansai ir kt.

Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė, teigia, kad jau dešimt metų festivalis ieško kažko šviežio ir tikro, kas subtiliai ir įtaigiai atkartotų bei primintų tai, kas jau žinoma, bet per dažnai pamirštama.

„Jubiliejus ateina ir praeina, o žiūrovai išlieka. Festivalis šiemet toks pat žingeidus, atviras ir ieškantis. Jam mes skiriame turtingą šių metų programą, kurią vienija požiūrius keičiantys filmai. Nesvarbu, ar tai visuomenės ydas atverianti dokumentika, ar kinematografijos grožį atskleidžianti vaidybinė drama, ar pėdsaką kino istorijoje jau įspaudęs režisierius, ar naujosios kartos talentingas eksperimentatorius“, – sako G. Arlickaitė.

Lokiai, šakelės, gaubliai

Michaelio Haneke „Meilė“, Paolo ir Vittorio Taviani „Cezaris turi mirti“, Cristiano Mungiu „Už kalvų“, Martino Lundo „Beveik vyras“ – tai juostos, šiemet pripažintos geriausiomis Kanų, Berlyno ir Karlovi Varų tarptautiniuose kino festivaliuose. Šalia jų programoje – kontraversijas visoje Europoje vis dar kelentis Daniele Vicari „Diazas“, ne mažiau apkalbėti  Leoso Caraxo „Šventieji motorai“ ir Michelio Franco „Po Liusijos“, vaidybos meistriškumu tiesiog pritrenkiantis Joachimo Lafosse “Mūsų vaikai”.

Kanuose „Ypatingo žvilgsnio” programoje Benoit Delepine ir Gustave de Kervern rodyta „Didi diena“ susilaukė bene ilgiausių plojimų. Žavinga ir prancūziškai elegantiška juosta apie šiuolaikinį pagyvenusį panką ir jo laisvas pažiūras artima žmonėms iš viso pasaulio.

Jautri Rufuso Norriso drama „Palaužti“, moteriškas ir labai jautrus Marion Laine pasakojimas  „Atvira širdim“, didingas Nikolajaus Arcelio „Karališkas romanas“ ar tyki kaip upelio vanduo Christiano Petzoldo „Barbara“ – visi šie filmai dabar keliauja po įvairius festivalius pasaulyje ir į Vilnių užsuks tik trumpam.

„Atrinkdami filmus stengiamės išlikti tvirtų moralinių nuostatų festivaliu. Ši taisyklė niekada nesikeičia, todėl rodome tai, kas mus pačius palietė, vertinant emocijas, kūrybiškumą ar profesionalumą“, - prisipažįsta G. Arlickaitė.

Lietuviai taip pat sukūrė filmų

Festivalio programoje „Naujasis Baltijos kinas“ iš naujausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos juostų bus išrinktas geriausias trumpametražis filmas. Konkursinėje programoje varžysis net penki lietuvių kurti ar finansuoti darbai – Jurgio Matulevičiaus „Auka“, Ričardo Marcinkaus „Expermenas“, Aistės Žegulytės „Nikodemas“, Gianluca Sodaro „Ką Dievas sau galvoja“ (bendradarbiauta su italais), ir Oksanos Burajos „Liza, namo!“ (bendradarbiauta su estais). Į konkursinę programą įtraukti du latvių, penki estų ir vienas bendrai latvių bei estų kūrinys.

„Naujasis Baltijos kinas – Baltijos šalių jauno kino veidrodis, atspindintis, kuo dabar gyvena kūrėjai ir kokios temos jiems yra aktualios. Nė viena iš trijų šalių neturi stiprių pozicijų Europos kino žemėlapyje, tad šis konkursas – puiki galimybė kūrėjams parodyti savo talentą, o laimėtojui imtis ilgametražio filmo“, - sako G. Arlickaitė.

Geriausią trumpametražį filmą rinks tarptautinė kino profesionalų žiuri. Konkursinėje programoje nugalėjusiam režisieriui kino kompanija „Cinevera“ įteiks 10 tūkst. litų vertės prizą – kino aparatūros nuomos paslaugas, o bendrovė TEO LT, AB geriausiam lietuvių programos režisieriui suteiks 10 tūkst. litų finansinę paramą būsimam jo kino projektui.  

Festivalyje įvyks ir keturios lietuvių ilgametražio kino premjeros: Marato  Sargsyano „Tėvas“, Linos Lužytės „Igruški“, Martos Dauliūtės „Antra klasė“ ir Jokūbo Viliaus Tūro „Sapnuoju, kad einu“.

Specialioje retrospektyvos programoje „Laikas eina per miestą“ festivalis prisimins laikus, kai laisvai kalbėti nebuvo galima, tačiau kūrėjai įstengė pasakyti viską metaforomis. „Scanorama“ paminės ir su Lietuvos kinu susijusią svarbią sukaktį – režisieriaus Audriaus Stonio filmo „Neregių žemė“ dvidešimtmetį. Šis filmas kol kas yra vienintelis lietuviškas darbas, įvertintas Europos kino akademijos apdovanojimu kaip geriausias dokumentinis filmas.

Estetai, kultūristai ir legendos

Vienoje iš programų „Scanorama“ pristatys ryškią Europos kino asmenybę – vengrų režisierių Istváną Szabó. Jam skirtą retrospektyvą vainikuos naujausias režisieriaus darbas „Durys“. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ laureatė Helen Mirren.

Specialioje programoje „Liv Ullmann iš arčiau“ bus pagerbtos ir Europos kino legendos – Ingmaras Bergmanas ir Liv Ullmann. G. Arlickaitė pusė lupų prasitaria, kad į festivalį planuoja atvykti ir pati L. Ullmann, tačiau daugiau detalių neatskleidžia.

Specialioje programoje bus rodomi ne tik Liv Ullmann režisuoti filmai, bet ir jos vaidmenys I. Bergmano juostose. Programoje ir du dokumentiniai filmai. „Scenos iš gyvenimo” pasakoja apie L. Ullmann darbą ir gyvenimą, o „Liv ir Ingmaras” poetiškai nagrinėja mūzos ir didžiojo režisieriaus meilės ryšį.

Festivalį atidarys ironiška ir šmaikšti islandų režisieriaus Hafšteinno Gunnaro Sigurdssono juosta „Bet kuriuo keliu“. Filmą žiūrovams sostinėje pristatys pats režisierius ir pagrindinis aktorius.

Į festivalį žada atvykti ir režisierius Filipas Marczewskis („Be jokios gėdos“), Umutas Dago („Kuma“), Davide'as Manuli („Legenda apie Kasparą Hauserį“), Marion Laine („Atvira širdim“), geriausio islandų aktoriaus titulą pelnęs Ólafuras Darris Ólafssonas („Gelmė“), įspūdingas danų kultūristas Kimas Koldas („10 valandų iki rojaus“, rež. Madsas Matthiesenas).

Viskas gali apsiversti. Požiūrius keičiantys filmai Europos šalių kino forume „Scanorama“ lapkričio 8-18 dienomis Vilniuje, lapkričio 15-25 dienomis Kaune, lapkričio 22-25 dienomis Klaipėdoje ir lapkričio 24-25 dienomis Šiauliuose.

Europos šalių kino forumo SCANORAMA 2012 video klipas

Festivalio rengėjų informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"