TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Šeiminiai vaidai ir jokios ramybės

2012 06 11 6:01

Jauno Levo Tolstojaus siautėjimai kėlė siaubą jo žmonai, ilgainiui jų santuoka virto pragaru. Raštytojas propagavo visišką susilaikymą, nors pats jo nesilaikė ir dėl Kristaus kankino artimuosius.

Kai minimas L.Tolstojus, visas literatūros pasaulis turi priklaupti. Tokia yra visuotinė nuomonė, rusų rašytojas iki šiol laikomas nepranoktu pasaulyje romanistu. Jį būtų galima vadinti "prozos Shakespeare'u", jei ne kartą A.Čechovui mestelta frazė: "Negaliu virškinti Shakespeare'o pjesių, bet tavosios dar blogesnės."

Jis taip pasakė draugiškai, bet būtent tai ir turėjo galvoje. L.Tolstojus publikavo savo mintis apie W.Shakespeare'ą, išvadino jį trivialiu, sekliu, cinišku, amoraliu, neturinčiu idėjų, filosofijos ir nesirūpinančio visuomene, trumpai - ne mąstytoju. Ar tai buvo pavydas, egoizmas, tyčinis nenoras matyti? Matyt, visko po truputį.

L.Tolstojus - keistas genialumo ir pamišimo mišinys. Apie tai rašoma garsiojoje biografijoje "Tolstojus", iš naujo išleistoje po 25 metų. Jos autorius A.N.Wilsonas parašė naują įžangą, kurioje pabrėžia, jog L.Tolstojaus reikšmė nė kiek nesumažėjo ir šiandien - be L.Tolstojaus nebūtų nei Mohando Gandhi, nei Nelsono Mandelos, nei Desmondo Tutu, nei A.Solženicyno. Turimas galvoje ne L.Tolstojus rašytojas, bet L.Tolstojus disidentas, religinis reformatorius, smerkęs carinės Rusijos aristokratiją.

A.N.Wilsonas - idealus biografas, pats rašantis romanus, tad savo kailiu išmėginęs šį amatą, anksčiau parašęs Jėzaus Kristaus ir šv. Pauliaus, krikščionybės pradininkų, biografijas. Krikščionybė buvo užvaldžiusi ir L.Tolstojų, o jo traktatai "Kuo aš tikiu" ir "Ką tuomet turime daryti?" kaip tik ir pavertė jį tokiu pavojingu žmogumi represinėje caro Rusijoje. Šių traktatų dabar niekas nebeskaito, bet L.Tolstojaus krikščioniškų įsitikinimų analizė yra viena įdomiausių A.N.Wilsono knygoje.

Nereikia pamiršti, kad L.Tolstojus priklausė Rusijos aristokratų grietinėlės grietinėlei, buvo kilęs iš kunigaikščių, 19 metų paveldėjo 3 tūkst. akrų žemės ir šimtus baudžiauninkų. Jaunas jis šėliojo, susilaukė pavainikio sūnaus su valstiete. Prieš vesdamas Sofiją Bers davė jai paskaityti paties rašytus dienoraščius, kuriuose aprašė savo "debošus". "Niekada neatsigavau nuo šoko", - sakė Sofija, bet daugelį metų juodu buvo laimingi. Ji darė jo romanų kopijas ir per pirmus aštuonerius metus pagimdė 8 vaikus.

"Karas ir taika" iškart sulaukė didžiulės sėkmės, pajamų dar padaugėjo. Tačiau po "Anos Kareninos" atrodė, jog L.Tolstojus išsisėmė. Jis nusprendė gyventi vadovaudamasis Evangelija - atsisakyti turto. Dėl to prasidėjo baisūs barniai su Sofija, kuri norėjo išsaugoti palikimą vaikams. Autorius rašo, jog kuo labiau L.Tolstojus stengėsi laikytis taikaus Kristaus mokymo, tuo labiau kaito ugnis jo namų židinyje. Savo religiniuose traktatuose jis ne tiek mėgino priimti krikščionybę, kiek paversti ją "tolstojybe". Jis atmetė pagrindines stačiatikių bažnyčios doktrinas, todėl buvo atskirtas nuo bažnyčios. Iš to meto portretų į mus piktai ir įtariai žvelgia žmogus su ilga balta barzda ir valstietišku drabužiu. Jis netgi teigė vienintelis suprantąs Jėzaus doktriną.

Tuo pat metu abu su Sofija nesavais balsais jie rėkė vienas ant kito, o paskui savo dienoraščiuose aprašydavo kiekvieną patirtą įžeidimą. L.Tolstojus skelbė visišką seksualinį susilaikymą, nors per trumpus susitaikymus su žmona gyveno intymų gyvenimą, kuris dažnai baigdavosi nėštumu. Jų kivirčai galiausiai liovėsi, kai būdamas 83 metų Levas išėjo iš namų, pasigavo mirtiną plaučių uždegimą ir mirė geležinkelio sargo namelyje. Sofija su juo nugyveno 46 metus, tačiau, kaip rašė savo dienoraštyje, taip ir nesuprato, koks jis buvo žmogus.

Šis jausmas stiprėja, kuo labiau giliniesi į L.Tolstojų. A.N.Wilsonas stebisi: kodėl toks talentingas žmogus gaišo laiką taisydamas batus? Kodėl dėl Kristaus šitaip baisiai kankino artimuosius, kuriuos mylėjo? Kodėl propagavo visišką susilaikymą, nors pats taip gyventi nepajėgė? Kodėl patarė A.Čechovui neberašyti pjesių?

Visa tai A.N.Wilsonas pasakoja gerai perteikdamas tą absurdiškumo jausmą, kuris lydėjo L.Tolstojaus gyvenimą.

"The Daily Mail", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"