TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Sentimentai ties Naujųjų slenksčiu

Rūta Ščiogolevaitė, Igoris Kofas, Giedrė Kilčiauskienė ir Linas Adomaitis - atlikėjai, kuriems 2011-ieji dovanojo daug kūrybinės sėkmės.

Prieš žengdamos į Naujuosius - Drakono - metus, pramogų pasaulio žvaigždės dalijasi sukaupta patirtimi ir pasakoja, ko dosnūs buvo praėjusieji. R.Ščiogolevaitė prisidėjo prie muzikinio projekto "LT United Women", tačiau jos solinė karjera kaskart įgauna vis didesnį pagreitį. I.Kofas, pavasarį pristatęs "Stebuklą", šiuo albumu atrado alternatyvų būdą kurti dainas. Šiais metais daug ir garsiai dainavusi G.Kilčiauskienė švęs tyliai, o L.Adomaitis žeria krūvą pasiekimų, tačiau ant laurų neužmiega.

Šventinės Rūtos dienos

- Kuo tave žavi švenčių metas?

R.Ščiogolevaitė: - kalėdinėmis dainomis, papuoštomis parduotuvių vitrinomis ir laukimo nuotaika. Skeptikai tikina, kad šventės - tai išpūstas komercinis burbulas, bet aš apie tai visiškai negalvoju.

Kita vertus, tai labiausiai užimtas metas: darbas, mokslai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje... Naujųjų niekada nešvenčiu, nes dirbu. Šiemet važiuosiu į Druskininkus.

- Vienas projektų, kuriuose dalyvauji - "LT United Women". Koks tavo vaidmuo?

R.Ščiogolevaitė: - Nerimtas. Mes susibūrėme dėl humoro. Nusprendėme pakvailioti, todėl šis projektas - linksmas, saviironiškas, trumpalaikis žaidimas. Kaip tik tuo momentu pasirodė mano naujametė daina, kuri, vėlgi, neturi jokių meninių ambicijų ir yra paprasčiausiai nuotaikingas kūrinys, keliantis šventinę nuotaiką. Ne viskas gyvenime yra rimta.

- Pranešime spaudai apie tavo greitai pasirodysiantį albumą teigei, kad jis "simbolizuos dar vieno kūrybinio etapo slenkstį". Kokį slenkstį peržengei?

R.Ščiogolevaitė: - Kaip tik baigiau įrašus. Kūrybinis slenkstis yra būtent šis sutapimas. Šiemet daug koncertavau, taip kilo nemažai idėjų albumui. Į jį sudėtos tiek neseniai parašytos, tiek senesnės mano kurtos, bet dar neišleistos dainos. Galėčiau teigti, jog albumas kurtas 8 metus. Tai dalis praeities ir kartu žingsnis į ateitį.

Igorio "Stebuklas"

- "Lemon Joy" nekuria albumų konvejerio principu. Ar šie metai buvo intensyvūs?

I.Kofas: - Šie metai man aktyviausi per pastaruosius septynerius. Prireikia daug laiko, kol nusprendžiu parodyti tai, ką susikaupęs savyje. Grupė "Lemon Joy" niekur nebuvo dingusi, tačiau į sceną grįžome triukšmingai.

Tačiau su "Stebuklu" atėjo ir nuostaba. Aš supratau, kad dainas reikia kurti pokštų lygiu. Dabartinis "Lemon Joy" topas "Kažkada" sukurtas visiškai juokais. Tuo "Modern Talking" stiliumi mes sarkastiškai pasijuokėme iš savęs, savo paaugliškų prisiminimų, mokyklos diskotekų bei praleistų pamokų, ir tai suveikė.

- Kaip tavo Naujieji atrodė tada ir dabar?

I.Kofas: - Vaikystėje Naujųjų laukiau labiau nei gimtadienio. Tuomet tai atrodė kažkas stebuklingo, dabar - tai tik data.

- Tavo nuomone, tai komercinė ar gilių tradicijų šventė?

I.Kofas: - Šiais laikais net tualetinis popierius yra komercija. Ji visur, tik skirtingų apimčių. Kita vertus, tėvai man perdavė savo tradicijas. Aš netikiu prietarais, tačiau švenčių neapleidžiu. Manau, kad kai turėsiu vaikų, jiems perteiksiu savo požiūrį.

- Vis dėlto albumo pristatymas tau - didesnė šventė nei Naujieji?

I.Kofas: - Be abejo. Tai didžiulė šventė ne tik man, bet ir mano draugams, gerbėjams. Pagaliau galiu parodyti savo naujas dainas, oficialiai jas pristatyti. Turėti savo rankose plokštelę ir dovanoti ją - tai mane pastūmėja pirmyn.

Giedrė rado laiko 

- Ar gruodis tau - darbymetis?

G.Kilčiauskienė: - Paprastai metų pabaiga būna pilna darbų, tačiau šįkart viskas apsivertė. Turėjau daug koncertų ne tik su "Empti", bet ir kitais džiaziniais projektais - "Blue in Bossa", "Džiazo miniatiūromis". Pagaliau per Naujuosius galėsiu daugiau laiko skirti šeimai.

- Galbūt ketini pabėgti atostogų į šiltesnius kraštus?

G.Kilčiauskienė: - Visuomet sakau, kad kol šviečia saulė, tol man gerai. Tačiau horizonte jokių atostogų nenumatoma. Reikia parašyti magistro darbą Vilniaus edukologijos universitete.

- Tavo nuomone, ar Naujųjų šventė nėra pernelyg sureikšminta?

G.Kilčiauskienė: - Man 32-eji, todėl aš Naujiesiems tikrai neteikiu ypatingos reikšmės. Veikiau, tai tik dar vienas vakarėlis, kuriam ruošiantis kyla daug šurmulio. Turbūt tik vaikai dreba iš laukimo ir netikėtumo. Man šventė yra tiesiog šventė - nesvarbu, ar tai gimtadienis, ar Naujieji metai, ar tiesiog geras koncertas.

- Metų pabaigoje dauguma pradeda kalbėti, kad turime būti geri vieni kitiems, dovanoja dovanas. Ar nemanai, kad tai - kičas, kuris greitai išblėsta?

G.Kilčiauskienė: - Tai žmogiška - mes visus metus turime problemų ir mąstome apie jas. Metų pabaigoje esi priverstas prisiminti ir kitus. Tačiau gražiausia dovanoti dovanas artimiems žmonėms be progos ir nuolat parodyti, kad juos myli. Jei turi kam dovanoti, tai kodėl nedovanoti?

Lino laurai

- Ką gero atnešė šie metai?

L.Adomaitis: - Praėję metai man buvo itin sėkmingi. Išleidau pirmąjį instrumentinės muzikos albumą "Dulkių spindesys", jis yra ir to paties pavadinimo šokio spektaklio garso takelis. Kino teatruose pasirodė dokumentinis filmas "Nebalta drobė", kuriame skamba mano kurti kūriniai. Krepšinio čempionato išvakarėse per burtų traukimo ceremoniją taip pat skambėjo mano prodiusuota muzika. Ją girdėjo visa Europa.

- Anot astrologės Palmiros Kelertienės, 2012-ųjų simbolis Drakonas globoja meno ir kūrybos žmones. Ar tikiesi kūrybos proveržių?

L.Adomaitis: - Esu gimęs Drakono metais, todėl įsitikinęs, kad ir 2012-ieji bus tokie pat ugningi, sėkmingi ir veržlūs. Svarbiausia, kad per visus darbus nepamirštu savo muzikinių reikalų - beveik įrašiau antrąjį solinį albumą, kurį ir išleisiu kitąmet.

- Kuo apskritai, tavo nuomone, šventės yra prasmingos?

L.Adomaitis: - Pagrindinė jų prasmė - dalytis gerumu ir emocijomis. Per šias Kalėdas mudu su broliu padovanojome tėvams didžiulį akvariumą su žuvytėmis. Tai buvo jiems labai laukta dovana. Dabar tėtis kone kasdien skambina ir pasakoja žuvyčių nuotykius. Smagu, kai artimiesiems suteiki džiaugsmo. O geros emocijos visuomet grįžta atgal.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"