TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Serbai filmo nematys

2012 02 09 8:49

Bosnijos ir Hercegovinos serbiškoji dalis nematys gerai įvertinto Angelinos Jolie filmo "Kraujo ir medaus žemė".

Viena iš dviejų Bosnijos ir Hercegovinos dalių - Serbų Respublika - nepageidauja, kad joje būtų rodomas nemažai triukšmo pasaulyje sukėlęs Holivudo žvaigždės A.Jolie režisūrinis debiutas. Tai patvirtino ir vienintelio Serbų Respublikos sostinėje Banja Lukoje esančio kino teatro "Palace" direktorius Vladimiras Levaras.

"Kas tą filmą pas mus žiūrės? Kas? Angelinos filmas nebus rodomas Serbų Respublikoje, kaip ir Emiro Kusturicos filmai nerodomi Sarajeve", - sakė jis.

Vasario 17 dieną A.Jolie filmo premjera numatyta Kroatijoje. Dar neaišku, ar šį filmą išvys Belgrado gyventojai. Jungtinėse Valstijose filmo "Kraujo ir medaus žemė" premjera buvo surengta sausio 10 dieną Vašingtono Holokausto memorialiniame muziejuje. Filmas jau parodytas ir Sarajeve. Tačiau vos sužinojęs, kad A.Jolie filmas išleidžiamas į kino ekranus, iš karto protestą pareiškė Serbų Respublikos Serbų asociacijos vadovas Branislavas Džukičius. Jis teigia, kad filme "rodomas melas", nes serbų kariškiai tarsi yra vieninteliai, kurie seksualiai prievartavo taikius gyventojus per 1992-1995 metais Bosnijoje ir Hercegovinoje vykusį karą. Išgirdusi tokius kaltinimus, A.Jolie iš karto atmetė B.Džukičiaus išsakytą kritiką dėl filmo siužeto.

Filmas "Kraujo ir medaus žemė" - tai pasakojimas apie serbų policijos karininko ir musulmonės menininkės Aljos, kuri atsiduria koncentracijos stovykloje, kur ją prievartavo stovyklą saugoję serbai, likimą. Vienas iš sargybinių atpažino, kad Alja - tai jo buvusi mylimoji musulmonė, su kuria jis susitikinėjo iki karo. Filmas buvo nufilmuotas Vengrijos teritorijoje. A.Jolie sakė juo norėjusi parodyti, kokią neįsivaizduojamą emocinę, moralinę ir fizinę žalą žmonėms padarė karas.

Bosnijoje ir Hercegovinoje gyvena daugiau kaip milijonas serbų, jie sudaro beveik ketvirtadalį šios šalies gyventojų. Didžioji dalis Bosnijos serbų gyvena Serbų Respublikos teritorijoje, kuri kartu su musulmoniškąja-kroatiškąja Bosnijos ir Hercegovinos federacija ir sudaro Bosniją ir Hercegoviną.

Ėmus byrėti Jugoslavijai Bosnija panoro nepriklausomybės, tačiau Radovano Karadičiaus vadovaujama Serbų demokratinė partija ėmė formuoti Serbų autonominę provinciją Bosnijos sudėtyje. 1991 metais serbai Bosnijoje surengė referendumą, kuriame pasisakė už likimą Jugoslavijoje. Bosnija jį pasmerkė ir 1992-aisiais pati surengė referendumą dėl atsiskyrimo nuo Jugoslavijos, jį čia gyvenantys serbai boikotavo. Kai po referendumo Bosnija paskelbė nepriklausomybę, į ją buvo įvesti Jugoslavijos liaudies armijos daliniai. Prasidėjo žiaurus karas, kuriame dalyvavo Bosnijos musulmonai, serbai ir kroatai. Serbai siekė išnaikinti bosnius ir kroatus, griaudami jų miestus bei niokodami kultūrinį paveldą. Karas baigėsi tik 1995 metais. Pagal Daitono taikos sutartį buvo įkurta Serbų Respublika, kuri tapo lygiateise Bosnijos ir Hercegovinos dalimi, o dalis karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmonijai apkaltintų serbų buvo perduoti Hagos tribunolui. Jame šiuo metu teisiamas ir R.Karadičius.

Iki šiol oficialiai nepaskelbta, kiek šis konfliktas pareikalavo aukų. Nepriklausomų ekspertų duomenimis, Bosnijoje ir Hercegovinoje galėjo žūti apie 100 tūkst. žmonių.

"Dnevni Avaz", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"