TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Šiuolaikinės itališkų madrigalų premjeros

2014 06 25 11:06

Paskutinę birželio savaitę keturiuose Lietuvos miesteliuose nuskambės šiuolaikinės itališkų koncertinių madrigalų premjeros.

Choras ir konsortas „Brevis“ Lietuvos klausytojams kasmet pristato po kelias naujas senosios muzikos programas, kurios atveria nežinomus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros puslapius ir atskleidžia mažai girdėtus senosios Europos muzikinius turtus. Birželio 26-29 dienomis į Kruonio, Kėdainių, Tytuvėnų ir Vilkaviškio koncertų erdves susirinkę muzikos mylėtojai programoje „Stagioni d‘Amore“ išgirs ir tokius kūrinius, kuriems istorija lėmė nežinomiems dūlėti archyvuose net keturis šimtmečius, o dabar jie pirmą kartą atgims naujam gyvenimui – Lietuvos regionuose įvyks šiuolaikinės itališkų koncertinių madrigalų premjeros.

Meilės temą plėtojanti muzikinė programa „Stagioni d‘Amore“ („Meilės sezonai“), kurios sumanytojas violininkas ir muzikos tyrėjas Darius Stabinskas, yra unikali keliais aspektais. Ji skirta koncertinio madrigalo žanrui, kurį tik paskutiniais metais atranda senosios muzikos atlikėjai. Tai dainuojamosios poezijos ir instrumentinės muzikos jungtuvių vaisius, gimęs Renesanso ir baroko epochų sandūroje ir klestėjęs XVII a. pirmoje pusėje. Šiam pasaulietinės muzikos reiškiniui didžiulės įtakos turėjo bažnytinėje muzikoje įsivyravęs koncertinis stilius – daugiabalsės kompozicijos, kurias atlikdavo gausios vokalinės ir instrumentinės pajėgos, o taip pat ir pats madingiausias bei pažangiausias tos epochos žanras – opera. Savo dramatiškumu madrigalai dažnai prilygsta operų scenoms – tai lyg miniatiūrinės operos su solistais, ansambliais ir chorais, instrumentiniais ir net baleto epizodais.

Be koncertinio madrigalo neįmanoma būtų įsivaizduoti XVII a. Abiejų Tautų Respublikos dvaro muzikos, todėl programoje „Stagioni d‘Amore“ pristatomi su mūsų valdovais ryšius palaikę kompozitoriai Claudio Monteverdi ir Antonio Cifra, karališkuose rūmuose ir dvare dirbę kūrėjai Giovanni Valentini, Marco Scacchi ir Tarquinio Merula. Šiuos autorius savo koncertuose pastaraisiais metais ne kartą garsinęs choras ir konsortas „Brevis“ šįkart atskleis naujus jų kūrybos aspektus. „Stagioni d‘Amore“ programoje pirmąkart Lietuvoje nuskambės žymių italų kompozitorių madrigalistų Biagio Marini ir Francesco Turini koncertiniai madrigalai. F. Turini muzikos istorijai ypač svarbus kaip vienas pirmųjų koncertinio madrigalo žanro kūrėjų, o B. Marini ne tik reikšmingai papildė šio žanro lobyną, bet ir buvo susijęs su mūsų valdovų dvaru – kompozitoriaus natų rinkinys „Corona Melodica” buvo dedikuotas karaliaus Zigmanto Vazos jauniausiajai dukrai Onai Kotrynai Konstancijai. B. Marini vokaliniai kūriniai iki šiol buvo mažai žinomi. Vieną tokių užmirštų autoriaus šedevrų, 1634 m. Venecijoje išleistą madrigalų rinkinį „Concerti per le musiche di camera“, šiais metais Italijos leidykloje „Rugginenti“ publikavo lietuvių muzikologė Ksenija Nogovicyna, baigusi studijas Kremonos universitete. Koncerte nuskambės net trijų šio rinkinio kūrinių šiuolaikinės premjeros.

Meilės džiaugsmus ir kančias apdainuojančiuose programos kūriniuose atsiskleis tai, ką baroko žinovas, serbų rašytojas Miloradas Pavičius vadina skirtingais meilės sezonais: meilės pavasariu, vasara, rudeniu ir žiema. Koncertinius madrigalus interpretuos tarptautinė Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos senosios muzikos atlikėjų komanda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"