TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Skaitantiesiems "Lietuvos žinias" - trys knygos

2013 11 08 6:00
"Lietuvos žinių" prenumeratoriai galės išsirinkti vieną iš šių knygų. LŽ archyvo nuotrauka

Šį mėnesį užsiprenumeravusiųjų "Lietuvos žinias" laukia dovanos - unikalios koncerno "Achemos grupė" iniciatyva išleistos knygos, kurių nerasite knygynuose. Prenumeratoriai galės išsirinkti vieną iš trijų vertingų leidinių. Tai albumas "Skaruliai", monografija "Justinas Staugaitis. Vyskupas. Politikas. Tautos dvasios ir valstybės puoselėtojas" ir knyga "Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai: glaustos biografijos". Knygų kiekis ribotas.

Paminklas iškeldintam miestukui

Leidinį "Skaruliai" įkvėpė ir mecenavo dr. Bronislovas Lubys. Skarulių nebėra. Albumas - tai paminklas šiam miestukui prie Jonavos, garbingai gyvavusiam bent penkis šimtmečius. Jį teko iškeldinti statant Jonavos azotinių trąšų gamyklą. Reprezentatyvia knyga "Achemos grupė" tarsi grąžino skolą, tarsi išsakė atsiprašymą.

Parapijos irgi nebėra, jau dešimtmetį, bet liko šventovė, Šv. Onos bažnyčia, kasmet aplankoma buvusių skaruliškių per tradicinius liepos mėnesio pabaigos atlaidus. Paskutinis Skarulių paminklas, pilnas meno kūrinių, liturginių vertybių ir, pasak tyrėjų, dar neatskleistų paslapčių, įamžintas autoritetingos dailėtyrininkės Marijos Matušakaitės studijoje ir fotografo Klaudijaus Driskiaus nuotraukose, sudarančiose didžiąją leidinio dalį.

Penkių šimtmečių Skarulių - dvaro, kaimo ir parapijos - istoriją apžvelgia Vidmantas Jankauskas. Pasak jo, ilgaamžė šio krašto praeitis nepranyko laiko ūkanose ir beldžiasi į mūsų atmintį. Verta atkreipti dėmesį, kad iš šiandieninio Lietuvos žemėlapio dingusi, ne kiekvienam žinoma vietovė 1613 metais Amsterdame išleistame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pažymėta kaip reikšminga gyvenvietė. Lygiai kaip Kaunas.

Nuo XVI amžiaus valdas tuose kraštuose turėjo Skarulskių giminė. Jos atstovas - kunigaikščio Jurgio Radvilos Našlaitėlio bendražygis, labai išsilavinęs didikas, pelnęs Šv. Kapo riterio titulą. Jis 1620-1622 metais ir pastatydino Skaruliuose įspūdingo gotikinio pavidalo bažnyčią. Joje - seniausias Lietuvoje medinis renesansinis (XVII amžiaus pradžios) altorius, renesansinės ir barokinės skulptūros, drožtos ornamentinės puošmenos, kiti aukšto meninio lygio dailės kūriniai, kultūros paminklai, beje, besišaukiantys didesnio paveldosaugininkų rūpesčio ir dėmesio.

Įdomu skaityti apie lietuvybės ir lenkiškumo kovas Skarulių parapijoje XX amžiaus pirmoje pusėje. 1899 metais "Ūkininke" rašyta: "Šis kraštas yra be galo sulenkėjęs, bet ne tiek per kaltę lenkų, kiek per kaltę pačių kunigų." Komplikuotai čia vyko ir žemės reforma, todėl Skaruliai taip ir nepajėgė išsivaduoti iš baudžiavos laikus menančios rėžinės žemėvaldos sistemos.

Ilgainiui Skaruliai tapo Jonavos priemiesčiu, o 1962 metais čia prasidėjo peizažą gerokai pakeitusio pramonės giganto statybos.

Istorinė asmenybė

Stasio Vaitekūno monografija "Justinas Staugaitis" padeda pažinti Lietuvos istoriją - su visomis politinėmis kultūrinėmis srovėmis ir jų veikėjais. Knygoje atskleidžiami Vasario 16-osios Akto signataro J.Staugaičio įvairiapusiai gebėjimai, jo veikla steigiant švietimo ("Žiburys") ir ekonominę ("Žagrė") draugijas, redaguojant lietuvišką spaudą. Kunigas J.Staugaitis, būdamas Lietuvos Valstybės Tarybos nariu, Steigiamojo ir vėlesnių seimų pirmininku ir vicepirmininku, daug prisidėjo prie valstybės teisinės bazės kūrimo, Laikinosios Konstitucijos, Žemės reformos ir kitų svarbių įstatymų rengimo, jų priėmimo. Jam būnant vienu iš seimų vadovų įsteigta Valstybės opera, Lietuvos universitetas.

J.Staugaitis buvo ne tik įžvalgus politikas ir diplomatas, bet ir Bažnyčios veikėjas. Dideli jo nuopelnai Žemaitijai. Jo pastangomis įkurta Telšių vyskupija (jis buvo pirmasis Telšių vyskupas), kunigų seminarija, prasidėjo aktyvi katalikiškų organizacijų veikla.

J.Staugaičio gyvenimo istorija, aprašyta remiantis įvairiais šaltiniais, apėmė kelias skirtingas epochas: carinės Rusijos priespaudą, kaizerinės Vokietijos okupaciją, lietuvių ir lenkų konfliktus, Antano Smetonos valdymą, vėlesnes sovietų ir nacių okupacijas. Pasak vyskupo Jono Borutos, skirtingos epochos ir išbandymai, bet apsisprendimas vienas - tarnauti Tėvynei, jos žmonių dvasinei ir medžiaginei gerovei.

Tautos atbudimo šaukliai

Knyga "Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo ir Atkuriamojo Seimo nariai: glaustos biografijos", supažindinanti su Lietuvos valstybės steigėjais ir atkūrėjais, - Kovo 11-osios Akto signataro dr. B.Lubio sumanymas. Pirmoji albumo dalis - perleistas 1924 metų Seimo kanceliarijos jau antikvarine retenybe tapęs leidinys "Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais" - primena tuos žmones, kurie dėjo pamatus Lietuvos Respublikos moderniajam parlamentarizmui 1920-1922 metais. Antroji dalis pasakoja, kokie žmonės atėjo į Seimą 1990 metais.

Daktaras B.Lubys, aukcione įsigijęs 1924 metais Klaipėdos spaustuvės "Lituania" išleistą 1920 metų Steigiamojo Seimo narių biografijų su atvaizdais albumėlį, matė paralelę tarp to Seimo ir 1990 metų Aukščiausiosios Tarybs-Atkuriamojo Seimo. Taip gimė vertingas dvigubas albumas. Kaip įžangoje rašo Kęstutis Girnius, šie du svarbiausi moderniojo amžiaus Lietuvos seimai ypatingomis sąlygomis atliko ypatingus uždavinius. "Abu Seimai buvo tautos atbudimo šaukliai ir vykdytojai. Abu atkūrė Lietuvos valstybingumą ir išvadavo šalį iš svetimųjų priespaudos. Abu lydėjo neregėtas dvasinis pakilimas ir entuziazmas, tvirtas įsitikinimas tautos galia demokratiškai lemti savo likimą, - teigia K.Girnius. - Abiejų seimų nariai vadovavo tautai lemties valandomis." Įžanginius tekstus knygai taip pat parašė Vytautas Landsbergis ir Valdas Vasiliauskas.

Antroje dalyje dėl įvairių priežasčių pristatomi tik tie Aukščiausiosios Tarybos nariai, kurie 1990 metų kovo 11 dieną balsavo už Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimą. Glaustas, nestandartines jų biografijas parašė žurnalistas, "Lietuvos žinių" autorius Aras Lukšas. "Manęs buvo paprašyta iš biografijų palikti tik gimimo vietą, datą ir profesiją. O visa kita - impresija, esė, savotiškas haiku apie žmogaus gyvenimą, kaip aš įsivaizduoju tuos asmenis, kurių daugumą tais laikais dirbant Lietuvos radijo žurnalistu teko pažinoti asmeniškai", - sako A.Lukšas.

Pasak knygos sudarytojo Klaudijaus Driskiaus, pasirodo, buvo nelengva rasti tų laikų Atkuriamojo Seimo narių nuotraukas. "Maniau, kad 1989 metais kandidatavę žmonės bus užpildę anketas ir prisegę geros kokybės nuotraukas, - pasakoja K.Driskius. - Ieškojau tų anketų ir labai nustebau, kad nė vienas Lietuvos archyvas, nei Vyriausioji rinkimų komisija tų dokumentų - anketų ir nuotraukų - neturi. Neabejoju, kad po keliolikos metų ši įdomi medžiaga atsiras. Tačiau dabar teko eiti kitu keliu - kreipiausi į kolegas fotografus. Knygoje rasite keletą dešimčių portretų, kurie niekada neskelbti, jie sukurti Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Viliaus Jasinevičiaus. Tai tikras atradimas."

Knyga, leidžianti susidaryti įspūdį, kokia buvo mūsų modernaus parlamentarizmo pradžia, unikali keliais atžvilgiais. Įdomu patyrinėti ir pačias biografijas. Daugelis Steigiamojo Seimo narių prie valstybės vairo atėjo tiesiog nuo žagrės. Atkuriamasis Seimas taip pat buvo labai margas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"