TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Šokio scenoje paslėpti M. K. Oginskio komponavimo principai

2016 01 29 7:34
Organizatorių nuotraukos

Nuo šeštadienio Vilniuje pirmą kartą pristatomas Mykolui Kleopui Oginskiui skirtas šiuolaikinis menininkų projektas „Rezonansas“. Tai – šiuolaikinio šokio spektaklis ir paroda, kur jungiamos skirtingos meno šakos, menininkų patirtys bei požiūriai. Apie M. K. Oginskio muziką ir jos interpretavimą šiuolaikiniam šokiui kalbamės su kompozitoriumi Raimundu Martinkėnu.

– Kaip galėtum apibūdinti M. K. Oginskį – kompozitorių? Koks jis?

– Žvelgiant iš jo laikų perspektyvos, jis yra polonezo koncertinio žanro pradininkas. Tuo metu polonezas buvo aristokratų šokis, šokamas puotos pradžioje. Jis buvo kuriamas ne koncertiniam atlikimui, o kaip, sakykime, taikomoji muzika. M. K. Oginskis padarė taip, kad polonezas taptų kažkuo daugiau – būtų tinkamas ne tik šokiui, bet ir klausymui salonuose. Jis modifikavo muzikinę formą, į nusistovėjusią struktūrą įnešė daugiau kūrybos, daugiau meno. Kai įdedama daugiau kūrybos, jis gali skleistis kitose erdvėse. Vėliau šį žanrą išplėtojo F. Šopenas, o polonezo romantizmo epochą užbaigė A. Skriabinas. Žvelgiant iš šiuolaikinės perspektyvos, M. K. Oginskis sukūrė vieną įsimintiniausių polonezo melodijų.

..

– Nors pats M. K. Oginskis sakėsi kūręs iš jausmo, tu mėgsti sakyti, kad jo muzika gana racionali. Kodėl?

– M. K. Oginskio muziką galima sieti su F. J. Haidno muzika, nes išlaikė jo muzikines struktūras. Prie nusistovėjusių klasikinės muzikos stereotipų M. K. Oginskis pridėjo savo jausmingumo. Jo kūriniai sukurti ant klasikinio pagrindo, bet turi romantinę melodiją.

– Kuo skiriasi muzikos komponavimas tada ir šiandien?

– Klasicizmo epochoje buvo paplitęs muzikos komponavimo būdas, besiremiantis klasikine harmonija bei sonatos forma, jį naudojo visi Vienos klasikai – ir W. A. Mocartas, ir F. J. Haidnas, ir L. Bethovenas. Šiais laikais daug lemia technologijos ir per kelis amžius išsivysčiusios kompozicinės technikos. Šiandien muzikoje gali išvis nebūti formos, gali būti tik vienas garsas, arba gali būti garsų seka ar garsais perteiktas vaizdinys, kurį reikia imituoti. Viskas priklauso nuo kompozitoriaus idėjos, o technikas kompozitoriai taiko pagal savo pojūtį, suvokimą ir netgi mėgstamus instrumentus.

– Kokiais principais kūrei muziką „Rezonansui“?

– Kurdamas muziką žaidžiau tokiais nesudėtingais dalykais, kaip buvo daroma M. K. Oginskio epochoje, o kiekviename spektaklyje skambėsiančiame kūrinyje yra M. K. Oginskio muzikos dalis. Iš jo polonezų rinkausi melodijų, akompanimento segmentus, juos jungiau, skaidžiau į akordus, kitas muzikines ir technines struktūras. Kartais tai beveik negirdima – atrodo, kad M. K. Oginskio melodijos ten nėra, bet ji yra. Taip pat įvairiai išplėtojau jo gausiai naudojamą Alberčio akompanimentą. Žinoma, naudojau šiuolaikiškus muzikinius garsus, bet išlaikiau ir skambantį fortepijoną.

– Nors bendradarbiauji su teatro režisieriais, daugiausiai kuri kuri klausomą, akademinę muziką. Ką šis darbas atvėrė tau pačiam?

– Dirbant prie „Rezonanso“, man buvo įdomu, kaip muzika veikia kartu su šokiu. Su choreografe Indre Puišyte daug diskutavome, apie tai, kokia ji turėtų būti. Negalėjau tiesiog perfrazuoti M. K. Oginskio ar jo muzikos perkelti į kitas struktūras – visa tai reikėjo pritaikyti šiuolaikiniam šokiui.

– Turbūt galima sakyti, kad ėjai atvirkščiu keliu nei M. K. Oginskis, šokio muziką pavertęs koncertine?

– Taip, iš dalies tai buvo atvirkščias procesas. Tai, kas jo muzikoje dominavo, „Rezonanse“ turėjo pasislinkti į antrą planą. Tarkime, negalėjo dominuoti melodija – dabar ji beveik nejaučiama, pasislėpusi. Mano užduotis buvo kurti nuotaiką ir muzikoje paslėpti M. K. Oginskio komponavimo principus – muzikologams gali būti smagu jų paieškoti.

– Ką norėtum pasakyti „Rezonanso“ žiūrovams?

– Manau, kad šis projektas – tai galimybė atpažinti M. K. Oginskio dalį savyje. Minimalistinės ir taiklios vaizdo instaliacijos, įdomūs kostiumai, vienu metu ir šiuolaikiški, ir dvelkiantys M. K. Oginskio epocha, įtaigi choreografija – įsižiūrėjus, įsiklausius, kažkas turėtų įvykti. Jei tai įvyks, jei žmogus pajus M. K. Oginskį savo viduje – mums tai bus didelis atlygis.

Projekto „Rezonansas“ paroda Vilniuje atidaroma šį šeštadienį 18 val. galerijoje „5 malūnai“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"